Įdomioji biologija: antibakterinis muilas

http://www.coxfamilypractice.com/wash-way-less-colds-flu/

Viename iš „Įdomiosios biologijos“ įrašų rašiau kaip veikia antibakterinės dangos, o šį kartą aptarsime kaip veikia antibakterinis muilas.

Kodėl mums apskritai reikalingas muilas? Jo mums reikia, nes molekulės yra arba hidrofilinės (vandenį mylinčios), arba hidrofobinės (vandens bijančios), o dauguma purvo ir mikrobų ląstelių yra hidrofobinės, tad jų vien tik vandeniu nenuplausime. Kai per hidrofobines molekules bėga vanduo, jis jų nesurenka, jos tiesiog vandenyje netirpsta (puikus hidrofobinės medžiagos pavyzdys – aliejus: jei į vandenį įpiltumėte šiek tiek aliejaus – jis plūduriuos kaip atskiri burbuliukai, bet kartu su vandeniu nesusimaišys).

http://www.planet-science.com/categories/under-11s/chemistry-chaos/2011/06/soap---how-does-it-get-things-clean.aspx

Muilas yra gaminamas iš riebiųjų rūgščių, išskirtų iš aliejų ar riebalų, bei bazių, tokių kaip natrio hidroksido druska (NaOH). Muile esančios molekulės turi tiek hidrofobinius (riebiųjų rūgščių grandinės), tiek hidrofilinius (druskos) galus. Tai leidžia muilo molekulėms suspenduoti (kietosios medžiagos paskirstymas mažomis dalelėmis skystyje) aliejus, purvą ir mikrobus, kurie yra nuplaunami. Muilo molekulės tampa tiltu tarp hidrofobinių dalelių ir hidrofilinio vandens.
Muilas gan gerai nuplauna visus nešvarumus ir mikrobus, tačiau jis nenužudo ant odos esančių bakterijų. Antibakteriniai muilai yra gan populiarūs, nes yra puikiai išreklamuoti kaip bakterijų žudikai. Antibakterinių muilų tikslas stabdyti bakterijų reprodukciją taip sumažinant jų kiekį, esantį ant odos. Teoriškai, mažesnis bakterijų skaičius reiškia mažesnę infekcijos ar ligos riziką. Tačiau reikia nepamiršti, kad ant mūsų odos gyvena mikroorganizmai, būtini mūsų išgyvenimui (mikroflora). Šios gerosios bakterijos taip pat paveikiamos antibakterinių medžiagų.

Baltymai. Aminorūgštys

https://www.computecanada.ca/research/protein-sleuth/

Baltymai yra organinės molekulės, kurias sudaro anglies, vandenilio, deguonies ir azoto atomai. Kai kurių sudėtyje taip pat yra sieros atomų. Kiekvienoje gyvojoje ląstelėje galima rasti šimtus skirtingų baltymų molekulių. Baltymai sudaro daugiau nei 50% sausojo ląstelės svorio.

Baltymai yra būtini ląstelės struktūrai ir funkcijoms palaikyti. Baltymai fermentai pagreitina ląstelių biocheminius procesus. Transportiniai baltymai, esantys ląstelių membranose, perneša tam tikras medžiagas į ir iš ląstelių.

https://simple.wikipedia.org/wiki/Enzyme
Fermentų veikimo schema

Baltymai bakteriocinai, kuriuos gamina dauguma bakterijų, pražudo kitas bakterijas, taip padėdami joms konkuruoti tarpusavyje. Tam tikri toksinai (nuodingos medžiagos), vadinami egzotoksinais (išskiriami už ląstelės ribų), taip pat yra baltymai, kuriuos gamina kai kurios ligas sukeliančios bakterijos.

Mokslo naujienos: iš kupranugarių kilęs peršalimo virusas

https://en.wikipedia.org/wiki/Coronavirus

Po kiek ilgesnės, nei įprasta, pertraukos „Mokslo naujienos“ grįžta su mano blog‘e kol kas retai minima tema – virusais.

Yra 4 visame pasaulyje paplitę ir žmones užkrečiantys koronavirusai, kurie kaip ir geriau žinomi rinovirusai, sukelia įvairius peršalimus. Įprastai šios infekcijos žmonėms nėra pavojingos. Bonos universiteto, Virusologijos instituto profesorius Christian Drosten su komanda rado vieno iš peršalimą sukeliančio koronaviruso „HCoV-229E“ šaltinį. Jis, kaip ir baisusis MERS virusas, taip pat kilęs iš kupranugarių.

http://kingofwallpapers.com/camel.html

Vidurio Rytų kvėpavimo sistemos koronavirusas MERS žmoguje pirmą kartą rastas 2012 metais. Jis sukelia sunkias kvėpavimo sistemos infekcijas, kurios dažnai būna mirtinos. Kiek anksčiau kupranugariai buvo patvirtinti kaip šio viruso šaltinis.

Pasak prof. Drosten, MERS tyrimų metu ieškant koronavirusų buvo ištirta 1000 kupranugarių ir juos nustebino, kad kartu buvo rasta ir „HCoV-229E“, kuris žmonėms sukelia peršalimą. Atliekant lyginamuosius tyrimus nustatyta, kad išties šį virusą kupranugariai perduoda žmonėms.

Kompleksiniai lipidai. Steroidai

http://www.fonterra.com/au/en/Nutrition+Centre/Articles/The+need+for+dairy+complex+lipids+in+infant+formula

Praeitą kartą aptarėme paprastuosius lipidus. Šiame bus aptariami kompleksiniai lipidai bei steroidai.

Kompleksiniuose lipiduose be anglies, vandenilio ir deguonies atomų rasime fosforo, azoto bei sieros atomų.

http://archive.cnx.org/contents/9ca160b0-104f-4748-8aac-7bb685edfb0d@1/ou-human-physiology-structure-and-composition-of-the-cell-membrane

Kompleksinis lipidas fosfolipidas sudarytas iš glicerolio, dviejų riebiųjų rūgščių, o vietoje trečiosios riebiosios rūgšties, kuri būtų riebaluose, rasime fosfato grupę, prie kurios bus prisijungusi viena iš organinių grupių. Fosfolipidai yra tie lipidai, iš kurių sudarytas ląstelės membranos pagrindas – jie yra būtini ląstelės išgyvenimui. Fosfolipidai turi polinę ir nepolinę sritis. Kai fosfolipidai patenka į vandenį, jie polinę (hidrofilinę – vandenį mylinčią) dalį nukreipia link vandens molekulių, kurios taip pat yra polinės. Tada tarp jų susidaro vandenilinės jungtys. Polinės dalys sudarytos iš fosfatinės grupės ir glicerolio. Nepolinės (hidrofobinės – vandens bijančios) sritys kontaktuoja tik su kaimyninių fosfolipidinių ląstelių nepolinėmis sritimis. Taip jos pasislepia nuo vandens ir taip susidaro plazminės membranos dvisluoksnis – vienos molekulės hidrofilinė dalis atsukta į ląstelės vidų, kitos į išorę, o jų uodegėlės paslėptos viduje. Nepolinės sritys – riebiųjų rūgščių uodegėlės. Fosfolipidai membranoms suteikia savybę būti barjeru tarp ląstelės ir išorės, kurioje jos gyvena.

Lipidai: riebalai

http://biology.about.com/od/molecularbiology/ss/lipids.htm

Tęsiame pažintį su organinėmis ląstelių medžiagomis ir šį kartą apie lipidus.

Jeigu dabar imtų ir išnyktų visi Žemėje esantys lipidai, tai kartu ir išnyktų gyvieji organizmai – lipidai yra pagrindiniai ląstelių membranų komponentai, tad išnykus jiems, nebūtų ir ląstelių, o liktų tik ląstelių vidurių telkinys.

Kaip ir angliavandenių, lipidų molekules sudaro anglies, vandenilio ir deguonies atomai, tačiau lipidams nebūdingas 2:1 tarp vandenilio ir anglies atomų skaičiaus santykis. Lipidai yra labai įvairi organinių molekulių klasė, tačiau juos visus sieja viena savybė – visi lipidai yra nepoliarinės molekulės, tai yra, lipidai neturi teigiamai ir neigiamai įkrautų polių (galų), priešingai nei vandens molekulės. Todėl dauguma lipidų netirpsta vandenyje, tačiau gerai tirpsta nepoliariniuose tirpikliuose, tokiuose kaip eteriai ir chloroformas. Lipidai įeina į visų ląstelės membranų sudėtį, kai kurių ląstelių sienelių sudėtį ir tarnauja ląstelei kaip energijos šaltinis.

https://scienceandfooducla.wordpress.com/2015/03/10/vinaigrette/

Plague Inc


Aš niekada nebuvau ir greičiausiai netapsiu gamer‘e – dauguma žaidimų man gan greit atsibosta ir neužsikabinu jų žaisti. Bet žinot, priešingybės traukia, ir susiėjau su vaikinu, sergančiu lengva gaminim‘o forma. Ir tada sužinojau apie Plague Inc – jo manymo žaidimu, kurį kaip mikrobiologė tikrai turėčiau žaisti :D

Plague Inc – strateginis žaidimas, kurio tikslas užkrėsti ir nužudyti visus pasaulio gyventojus. Tampi juoduoju mikrobiologu :D Pradėjau žaisti ir visai patiko: žaidimo strategiją reikia kurti pasitelkiant tam tikras biologines žinias, kurios padėtų tavo patogenui (užkratui) plisti ir likti nepastebėtam kaip įmanoma ilgesnį laiką. Gilios biologinės žinios nėra būtinos, užtenka logiškai pamąstyti, kokios savybės padėtų mažajam patogenui užkariauti pasaulį.


Angliavandeniai

http://healthyceleb.com/carbohydrates-addicts-diet-acquire-good-health/14748

Angliavandeniai yra didelė ir plati organinių medžiagų grupė, kuriai priklauso cukrūs ir krakmolas. Gyvosiose sistemose angliavandeniai atlieka daugybę svarbių funkcijų. Pavyzdžiui, cukrus deoksiribozė yra deksiribonukleorūgšties (DNR) statybinis blokas. Iš kitų cukrų (pvz.: celiuliozės) yra sudarytos ląstelių sienelės. Paprastieji angliavandeniai (pvz.: gliukozė) yra panaudojami kitų medžiagų (aminorūgščių, riebalų) sintezei, kurios yra panaudojamos ląstelių membranų ir kitų ląstelės dalių palaikymui. Kompleksiniai angliavandeniai (pvz.: krakmolas) tarnauja ląstelėms kaip maisto saugyklos. Tačiau pagrindinė angliavandenių funkcija - greitas ir lengvai pasisavinamas energijos šaltinis.

Angliavandeniai yra sudaryti iš anglies, vandenilio ir deguonies atomų. Anglies ir vandenilio atomų santykis paprastuose angliavandeniuose yra 2:1 – ribozė (C5H10O5), gliukozė (C6H12O6). Nors ir yra keletas išimčių, tačiau bendroji angliavandenių formulė yra (CH2O)n, kur n parodo, iš kelių CH2O vienetų molekulė yra sudaryta. Angliavandeniai pagal dydį skirstomi į 3 grupes: monosacharidai, disacharidai ir polisacharidai.

http://2012books.lardbucket.org/books/an-introduction-to-nutrition/s08-01-a-closer-look-at-carbohydrates.html

Truputis iš Lietuvos: listeriozė

http://www.webmd.com/food-recipes/food-poisoning/rm-quiz-food-bacteria-listeria

Šį kartą vietoj „Mokslo naujienų“ su tam tikromis naujienomis susijęs įrašas. Pasinaudosiu proga ir aprašysiu apie pirmąją ligą ir jos sukėlėją.

Greičiausiai jau visi girdėjome apie nuslėptą baisūną šaldytuose maisto produktuose. Straipsnių prirašyta begalės, vyksta ikiteisminiai tyrimai, kratos, atsisakymai komentuoti situaciją... Tačiau ko pasigedau beskaitydama šiuos straipsnius – normalaus paaiškinimo, kas tai per bakterija ir kas tai per liga.
Jei dar nesupratote apie ką aš – tai apie „Judex“ gaminiuose nuslėptą bet vis tiek rastą listerijos (Listeria monocytogenes) bakteriją.

http://abcnews.go.com/Health/dead-blue-bell-listeria-outbreak-sabra-recalls-hummus/story?id=30176592

Organinės molekulės

http://www.buzzle.com/articles/organic-compounds-examples.html

Šį kartą gal kiek daugiau chemijos, nei biologijos, bet be šios informacijos būtų gan sunku suprasti, iš ko organinės molekulės yra sudarytos.

Neorganinės molekulės (neskaitant vandens) sudaro vos 1-1,5% gyvųjų ląstelių. Šios paprastos, dažniausiai iš vos kelių atomų sudarytos molekulės, nėra pajėgios užtikrinti sudėtingų ląstelės biologinių funkcijų (pvz.: energijos aprūpinimo). Tuo tarpu organinės molekulės, sudarytos iš įvairiais būdais sujungtų anglies ir kitų atomų, yra pakankamai didelės, kad galėtų įvykdyti šias funkcijas.

Anglies atomas turi 4 laisvus elektronus, vadinasi gali sudaryti 4 kovalentinius ryšius (cheminis ryšys, atsirandantis susidarant bendroms elektronų poroms) su kitais atomais. Anglies atomai gali jungtis į tiesias ar šakotas grandines, ar netgi žiedus.

https://en.wikipedia.org/wiki/Valence_electron

Follow by Email