http://www.coxfamilypractice.com/wash-way-less-colds-flu/
Viename iš „Įdomiosios biologijos“ įrašų rašiau kaip veikia
antibakterinės dangos, o šį kartą aptarsime kaip veikia antibakterinis muilas.
Kodėl mums apskritai reikalingas muilas? Jo mums reikia, nes
molekulės yra arba hidrofilinės (vandenį mylinčios), arba hidrofobinės (vandens
bijančios), o dauguma purvo ir mikrobų ląstelių yra hidrofobinės, tad jų vien
tik vandeniu nenuplausime. Kai per hidrofobines molekules bėga vanduo, jis jų
nesurenka, jos tiesiog vandenyje netirpsta (puikus hidrofobinės medžiagos
pavyzdys – aliejus: jei į vandenį įpiltumėte šiek tiek aliejaus – jis
plūduriuos kaip atskiri burbuliukai, bet kartu su vandeniu nesusimaišys).
http://www.planet-science.com/categories/under-11s/chemistry-chaos/2011/06/soap---how-does-it-get-things-clean.aspx
Muilas yra gaminamas iš riebiųjų rūgščių, išskirtų iš aliejų
ar riebalų, bei bazių, tokių kaip natrio hidroksido druska (NaOH). Muile
esančios molekulės turi tiek hidrofobinius (riebiųjų rūgščių grandinės), tiek
hidrofilinius (druskos) galus. Tai leidžia muilo molekulėms suspenduoti
(kietosios medžiagos paskirstymas mažomis dalelėmis skystyje) aliejus, purvą ir
mikrobus, kurie yra nuplaunami. Muilo molekulės tampa tiltu tarp hidrofobinių
dalelių ir hidrofilinio vandens.
Muilas gan gerai nuplauna visus nešvarumus ir mikrobus,
tačiau jis nenužudo ant odos esančių bakterijų. Antibakteriniai muilai yra gan
populiarūs, nes yra puikiai išreklamuoti kaip bakterijų žudikai. Antibakterinių
muilų tikslas stabdyti bakterijų reprodukciją taip sumažinant jų kiekį, esantį
ant odos. Teoriškai, mažesnis bakterijų skaičius reiškia mažesnę infekcijos ar
ligos riziką. Tačiau reikia nepamiršti, kad ant mūsų odos gyvena
mikroorganizmai, būtini mūsų išgyvenimui (mikroflora). Šios gerosios bakterijos
taip pat paveikiamos antibakterinių medžiagų.