Mitybinės terpės

http://emp.com.ge/
Maistinių medžiagų šaltinis, paruošiamas mikroorganizmų augimui laboratorinėmis sąlygomis, vadinamas mitybine terpe. Kai kurios bakterijos gali augti ant beveik bet kurios terpės, kitoms bakterijoms reikia specifinių terpių. Yra ir tokių bakterijų, kurios neauga jokiomis sukurtomis dirbtinėmis sąlygomis (yra nekultivuojamos). Mikrobai, kurie yra perkeliami ant mitybinės terpės jų auginimui, yra vadinami inokuliatu. Mikroorganizmai, kurie auga ir dauginasi ant arba pačioje terpėje, yra vadinami kultūra.

http://www.trulaboratories.com/component/virtuemart/microbiology/inoculation-loops-detail.html?Itemid=0
Tarkime, mes norime užauginti tam tikro konkretaus mikroorganizmo kultūrą. Kokie kriterijai keliami mitybinei terpei? Pirma, jos sudėtyje turi būti maistinių medžiagų, reikalingų konkretaus mikroorganizmo augimui. Taip pat joje turi būti pakankamai drėgmės, optimalus pH ir tinkamas kiekis deguonies (arba jo turi nebūti). Mitybinė terpė privalo būti sterili – prieš inokuliuojant norimus mikroorganizmus, joje neturi būti jokių kitų mikroorganizmų. Tik tada auginsime tik tuos mikrooganizmus, kuriuos norime auginti. Galiausiai, auganti kultūra turi būti inkubuota tinkamoje temperatūroje.

Laboratorijose naudojama didelė įvairovė mitybinių terpių. Dauguma šių terpių, kurias galima įsigyti iš komercinių tiekėjų, turi iš anksto sumaišytus komponentus ir tereikia pripilti vandens bei ją sterilinti. Yra nuolat kuriamos naujos terpės ar taisomos jau esamos, kad būtų galima geriau izoliuoti ir identifikuoti bakterijas. Jas ypač tobulina maisto, vandens ir klinikų mikrobiologai.
http://www.scienceprofonline.org/microbiology/use-of-liquid-nutrient-broth-media-for-growing-bacteria.html

Kai bakterijas norima auginti ant kietos terpės, į terpę pridedamas stingdantis komponentas, pavyzdžiui agaras. Kompleksinis polisacharidas, išgaunamas iš jūrinių dumblių, agaras jau nuo seno naudojamas tirštinant ar stingdant maistą. Agaras turi labai svarbių savybių, kurios yra vertingos mikrobiologijoje. Nėra rastas joks kitas tinkamas pakaitalas. Tik nedaugelis mikrobų geba skaidyti agarą, taigi terpė išlieka kieta. Taip pat, agaras tampa skystu 100°C temperatūroje (vandens virimo temperatūroje) ir lieka skystu iki tol, kol temperatūra nukrenta iki 40°C. Laboratorijose agaro terpės atvėsinamos iki 50°C (tą galima pasiekti terpę laikant atitinkamos temperatūros vandens vonelėse) prieš supilstant terpę į Petri lėkšteles ar mėgintuvėlius. 50°C temperatūros agaras nepažeidžia bakterijų, kai ant jų yra užpilama agaro terpė. Kai agaras sustingsta, jis gali būti laikomas temperatūrose iki 100°C, o tai yra naudinga auginant termofilus.

https://www.studyblue.com/notes/note/n/biotech-lab-equipment/deck/9869587
Agaro terpė dažniausiai pilama į mėgintuvėlius arba Petri lėkšteles. Jei mėgintuvėliuose agaras yra stingdomas juos pakreipus įstižai, gaunamas didesnis paviršiaus plotas. Tai – nuožulnus agaras. Jei mėgintuvėliuose agaras stingdomas juos laikant vertikaliai, gaunamas gilus agaras (deep agar). Petri lėkštelės, pavadintos pagal jų išradėją, yra negilios lėkštelės su dangteliu, kuris uždengia augančią kultūrą ir apsaugo ją nuo užsikrėtimo.

Pagal sudėtį terpės yra skirstomos į sintetines, pusiau sintetines (naudojami natūralūs komponentai, tačiau į sudėtį pridedamos konkrečios, tikslus kiekis druskų) ir natūralias (kompleksines). Šiandien aptarsime sintetinę terpę.



Sintetinės terpės
http://slideplayer.com/slide/5940717/

Kad būtų palaikomas tinkamas mikrobinis augimas, terpė privalo suteikti energijos šaltinį. Taip pat terpės sudėtyje turi būti anglies, azoto, sieros, fosforo šaltinių bei organinių augimo faktorių, jei organizmas negali jų sintetinti pats. Sintetinės terpės sudėtis yra tiksliai žinoma. Chemoheterotrofams į sintetinės terpės sudėtį privalo įeiti organinis augimo faktorius, kuris yra anglies ir energijos šaltinis. Pavyzdžiui, lentelėje matote, kad į terpės sudėtį įeina gliukozė, kuri yra tinkama chemoheterotrofams.
Leuconostoc genties bakterijų kultivavimui į sintetinės terpės sudėtį turi įeiti daug organinių augimo faktorių. Organizmai, kurie reikalauja daug augimo faktorių, yra vadinami išrankiais (fastidious). Kiti tokių mikroorganizmų pavyzdžiai yra: Neisseria, Campylobacter, Helicobacter genčių bakterijos. Tokio tipo bakterijos, pavyzdžiui Lactobacillus, kartais yra naudojamos testuose, kurie nustato tam tikro vitamino koncentraciją medžiagoje. Kad būtų atliktas tokia mikrobiologinė analizė, paruošiama mitybinė terpė, kurioje yra visi bakterijos rūšies augimui reikalingi faktoriai, bet nėra to vitamino, kuris yra tiriamas. Tada terpė, tyrimo medžiaga ir bakterijos yra sumaišomos ir matuojamas bakterijų augimas. Šis bakterijų augimas, kurį atspindi susidariusios pieno rūgšties kiekis, bus proporcingas testuojamoje medžiagoje esančio vitamino kiekiui. Kuo daugiau pieno rūgšties, tuo daugiau yra Lactobacillus bakterijų, taigi yra ir daugiau vitamino.










Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį. Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:
  • Gerard J. Tortora, Berdell R.Funke, Christine L. Case. "Microbiology. An Indtroduction". 11th edition. p 161-162

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Follow by Email