Atopinis dermatitas

http://www.mazonskincare.com/common-types-of-eczema/

Kai buvau visai visai mažytė, man buvo diagnozuotas atopinis dermatitas. Tai nėra gyvybei ar sveikatai pavojinga liga (todėl apskritai vengiu termino „liga“, nes ligone nesijaučiu), bet kai su ja tenka gyventi visą gyvenimą, nori ar nenori, ji tave paveikia kaip žmogų. Taigi šį kartą – ką reiškia turėti atopinį dermatitą.

Pradžioje šiek tiek apie pačią „ligą“. Atopinis dermatitas (AD) – tai lėtinis, pasikartojantis odos uždegimas, kuriam būdingas labai niežtintis bėrimas. Ši liga yra nepiktybinė ir visiškai neužkrečiama. AD būdingas intensyvus odos sausumas, niežėjimas ir uždegimo sukelti odos pažeidimas – paraudimas, sudirgimas. Liga pasireiškia egzemos paūmėjimais, kuriuos lydi intensyvus niežėjimas ir miego sutrikimai.

https://www.nationaljewish.org/conditions/eczema-atopic-dermatitis/what-causes-eczema  

Bėrimo lokalizacija priklauso nuo paciento amžiaus – vaikams iki 3 metų labiausiai pažeidžiamas veidas (kakta, skruostai, ausys), liemuo, rankų ir kojų tiesiamieji paviršiai (alkūnės ir keliai), plaukuotoji galvos dalis. Virš 3 metų – veidas (kakta, akių vokai, lūpos), kaklo šonai, sprandas, lenkiamieji kojų ir rankų paviršiai, delnai.

Atopiniu dermatitu dažniausiai suserga vaikai iki vienerių metų. Dauguma pacientų iš jos „išauga“, todėl dažnai laikoma kaip vaikiška liga.

AD išsivystymą lemia:

  • Genetinis polinkis (jei serga ar sirgo vienas iš tėvų, tikimybė susirgti vaikui - 30% (ačiū tėti :D), jei serga abu tėvai – tikimybė kyla iki 70%). Šiuo atveju liga tęsis ne tik vaikystėje. 
  • Pakitęs imuninis odos atsakas į vidinius ir išorinius dirgiklius. Odai susitvarkius – AD turėtų baigtis. 
  • Odos pokyčiai: būdingas sausumas, padidėjęs jautrumas dirgikliams, susilpnėjusi odos barjerinė funkcija, oda neatspari stafilokokams, virusams, grybeliams.

https://jeffreysterlingmd.com/tag/atopic-dermatitis/

Bet užtenka jau tos teorijos :D apie veiksnius, kurie skatina AD galiu papasakoti iš savo patirties.

Šiuo metu pagrindinis veiksnys, kuris daro įtaką konkrečiai man – stresas (kadangi kitus daugiau ar mažiau pavyko išmokti kontroliuoti ar išsiugdyti valią). 2 kartai per metus yra didžiausi išbandymai – sesijos ir kartu didžiausi ligos paūmėjimai. Kai tik pradedu jausti stresą, kartu prasideda ir milžiniškas niežulys, daugiausiai delnuose ir kakle. Nenoriu teisintis liga, tačiau tai net kenkia ir mano mokymosi kokybei: prasideda tokie niežulio priepuoliai, kad po kurio laiko supranti, kad paskutines 10 minučių daugiau dėmesio skyrei kasimuisi, o ne konspektams, kuriuos skaitei. Niežulys nepraeina ir miego metu, todėl ir atsiranda miego sutrikimai. Šiais laikotarpiais dažniausiai galėtumėte mane pamatyti žaizdotais delnais ar pleiskanotu kaklu. 


Ligos. Jų deja nesukontroliuosi ir niekada negali žinoti, kada prasidės. Vos tik nusilpus imunitetui (kai pavyzdžiui peršalu), prasideda ir ligos paūmėjimai. Tiesa, kiek pastebėjau, šiuo atveju niežulys nėra toks stiprus, kiek streso atveju, tačiau labai labai išsausėja oda, dėl ko atsiranda įtrūkimų. 

Per aukšta arba per žema temperatūra. Apskritai mano oda yra labai jautri temperatūriniams kraštutinumams (tiek oro, tiek tarkim daiktų, kuriuos reikia paimti). Kai užeina dideli karščiai ar atvirkščiai šalnos, oda labai išsausėja. Intensyvaus niežulio nėra, tačiau šalčio atveju gali atsirasti įtrūkimų. Sukontroliuoti karščio padarinius sunkiau (ką galima padaryti tai nebent dažniau teptis kremu), tačiau šalčio paprasčiau – žiemą vaikštau veidą apsimuturiojus šaliku, o pirštines dėviu ne tik žiemą, bet ir beveik visą rudenį ir pavasarį (tol, kol lauke yra vėsu ir vyrauja vėsoki vėjai). Vaikystėje tai buvo kiek sudėtingiau, nes kaip aš būsiu vienintelė kieme su pirštinėmis, kai lauke nebėra jau taip šalta, tačiau dabar esu sąmoningesnė ir labiau rūpi mano pačios oda, nei aplinkinių nuomonė. 

Cheminiai dirgikliai. Vieną vasarą dirbau virtuvės darbuotoja (pagrindinis darbas be abejo buvo indų plovimas, indaplovės nebuvo). Tai oh boy... Mano gydytoja nenorėjo leisti dirbti man šio darbo, tačiau, kadangi toje klinikoje dirba ir mano mama (ji taip pat gydytoja), sakė – taigi tik mėnesį, nebus jau taip blogai. Na buvo tikrai blogai, nors ir dirbau su pirštinėmis, rankos nuolat buvo paraudusios, išsausėjusios, žaizdotos. Bet baigus dirbti, po kelių savaičių, pasitaisė ir odos būklė – dariausi įvairias voneles, procedūras, tėvai nupirko man tepalų, kurie padėjo greičiau odai sugyti. Tikiuos, kad daugiau tokių darbų dirbt nebeteks. Namų tvarkymas irgi nėra tas darbas, kuris būtų man dėkingas, tad, prie namų ruošos darbų prisidedu ne tiek ir daug, kiek galbūt norėčiau. Ironiška, tačiau man kenkia tiek dulkių buvimas aplinkoje, tiek jų valymas. 

Mikroorganizmai. Kadangi mano oda yra nuolatos pažeista, įvairiems mikrobams yra labai paprasta patekti į gilesnius odos sluoksnius (turbūt žinote, kad oda yra natūralus barjeras mikrobams ir jei oda yra nepažeista, jie sukelti ligos negali). Dėl to mano delnus beveik visada lygi odos infekcijos. Štai po pirmojo pasimaudymo ežere atsirado pūlinukas ant kairiojo delno piršto. Kartais apskritai tenka nuo maudynių susilaikyti, jei nebus galimybės po jų nusiprausti švariu vandeniu – ką tik pasibaigė ligos paūmėjimas ar neseniai išsigydei bjaurią infekciją. Norisi ilgiau pabūti su sveikesniais delnais, nes po maudynių ežeruose beveik visada kelių savaičių laikotarpyje prasidės ir infekcijos.


Maisto produktai. Tai yra individualu kiekvienos ligos atveju. Griežtos dietos ar visiškai susilaikyti nuo tam tikrų produktų nereikia, tačiau jei žinai, kokie produktai aršina ligos eigą, nuo to tik geriau. Negaliu vartoti didesnių kiekių produktų, turinčių vitamino C. Pavyzdžiui, net suvalgius vieną kivį prasideda niežulio priepuolis, o jei netyčia sulčių patenka ir ant odos – oh boy, kasysiuosi kokią valandą, nepadės niekas (o aš aiškiu kivius mėgstu). Labai mėgstu ir mandarinus ir turbūt kaip daugeliui, man tai yra žiemos siemkės. Tačiau aišku tenka kartais ir pasigailėti, kad neapskaičiavau suvalgyto jų kiekio. Negaliu vartoti ir daug pieno produktų, nors reakcija į juos nėra tokia bloga, kaip į kivius.

AD pacientai yra linkę į įvairias alergijas, astmas. Aš esu itin alergiška žiedadulkėms. Kartą mamos priskintos laukinės gėlės atsidūrė balkone, nes negalėjau įeiti į butą be čiaudulio priepuolio. Po to laiko neaiškių laukinių gėlių mūsų namuose nebebuvo. Būna laikotarpių, kada negaliu išeiti iš namų be vaistų, nes bet kada gali užeiti čiaudulio priepuolis, kuris be vaistų sunkiai praeis. Kartą, kai buvau Vingio parke, jame pjovė žolę ir be abejo visos žiedadulkės pakilusios į orą. Ir aišku prasidėjo čiaudulio priepuolis, o aš su savimi neturėjau vaistų. Taip ir pračiaudėjau visą kelią nuo Vingio parko iki namų (apie valandą). Net paskaudo pilvą :D 

http://www.crafthubs.com/wild-flowers/47580

Bet kas mane labiausiai paveikė – tai aplinkinių požiūris. Vaikystėje mano rankos visada buvo blogos – raudonos ir žaizdotos. O jau kas jau kas, bet vaikai yra žiaurūs – pašaipos, užgauliojimai, kai reikdavo eiti susikibus už rankų, ne visiems tai patikdavo... Nuolatiniai aiškinimai, kad tai neužkrečiama ir tai nėra taip blogai, kaip atrodo... Net ir dabar, kai rankų būklė nebėra tokia bloga, kokia buvo, pastebiu aplinkinių žvilgsnius, kurie priverčia jaustis kaip raupsuotai ar nešiojančiai niežus. Tai nori to ar nenori mane veikia ir kartais savęs paklausiu – kodėl visa tai man...


Vaikystės nuotraukos, kurioje gerai matytųsi buvusi situacija nerandu, tačiau šioje nuotraukoje puikiai matosi mano paraudusios rankos 

Laukiu tos dienos, kada liga praeis. Nors būtų keista turėti normalią odą. Ir labai tikiuosi, kad mano vaikai to nepaveldės, nebent iki to laiko atras būdą, kaip ką išgydyti. Nes kol kas gydymo pačiai ligai nėra.

Informacijos šaltiniai:
  • http://www.pasveik.lt/lt/ligos-ir-sindromai/atopinis-dermatitas/4298/
  • http://www.atopinis.lt/
P.S. All foreign readers are now able to translate a blog with a button on the right side of the blog :)

7 komentarai:

  1. Kokių tik ligų nėra... aš turiu soborėjinį dermatitą, dėl kurio negaliu valgyt nieko aštraus, o jei suvalgau pradeda vietomis pleiskanoti veido oda.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Puikiai suprantu... Ir turbūt aštrus maistas yra pats skaniausias

      Panaikinti
    2. Ačiū Dievui ne :) tačiau, nori nenori, bet jo neišvengsi :) būtų kažkas mirtino, tai saugočiausi, o dabar bulvių traškučių neapsižiūrėjęs nusiperki su paprika, tai žiūrėk picą paimi su česnakiniu padažu... :)

      Panaikinti
  2. Turiu tiek atopinį dermatitą, tiek alergijas žiedadulkėms, gyvūnų plaukui. Daug esu visko išbandžiusi, tai pasidalinsiu tuo, kad pasiteisino. Dermatitui paprasčiausias medetkų kremas - nuolat ir gausiai drėkinu, kol praeina (niekas kitas nepadeda, jokie gydytojų išrašyti tepalai). Alergijoms - Dymista (nepigus purškalas), bet pradėjus jį naudoti, neatsimenu, kada čiaudėjau/šniurkščiojau :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, už patarimus :) nuo alergijos naudoju Avamys, tai taip pat padeda puikiai. Tik mano problema tame, kad kartais pamirštu jį pasiimti su savimi :D (alergijos protrūkiai būna gegužės-liepos mėnesiais). Kol jį naudoju, viskas būna gerai.
      Dėl dermatito - išbandyta labai daug kas - padeda tik kuriam laikui, o po to matyt mano odai pradeda tai nebepatikti ir reikia ieškoti ko nors kito. Kaip sako mama, mano atvejis yra vienas blogiausių, kokį jai teko matyti per savo praktiką (ji pediatrė). Labiausiai man tinkantys drėkinamieji kremai - Black Pearl produkcija. Jai naudojami Negyvojoje jūroje randami mineralai ir dumbliai. Naudojant jį oda tampa panaši į normalią (kol neužeina paūmėjimas). Tik bėda, kad Lietuvoje jais neprekiaujama. Tai jei netyčia kas nors iš tuo užsiimančių žmonių perskaitys šį komentarą, pagalvokit apie jų importavimą į Lietuvą :D

      Panaikinti
  3. Dėkui už info. Aš jau senokai kankinuos su dermatitu ir tik po metų paieškų vienas dermatologas Vilniuje (pats esu iš Klaipėdos) rekomendavo medetkų kremą (kaip ir čia kažkas iš jūsų rekomendavo). Atrodo, paprasta priemonė, bet daugelis gydytojų pradeda nuo vaistų - o juk pirmiau reikėtų, tikriausiai, išbandyti natūralesnes priemones, o tik kai jos nepadeda, pereiti prie gydymo vaistais.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Vaikystėje aš buvau ne kartą bandomuoju triušiu įvairioms priemonėms, bet jos man buvo mažai veiksmingos...
      Prieš kelerius metus atradom (tiksliau tėvai nupirko pabandymui) kremą, su Negyvosios jūros dumbliais ir mineralais, tai šitas mano odai patinka :D kiek pastebėjus, tai man apskritai druskos padeda, tarkim po apsilankymų šiltuosiuose kraštuose, kai mirkstu jūrose ilgiau, nei būnu ant kranto, iš karto tampa geriau. Tai matyt, kad mano konkrečiu atveju padeda druskos. Svarbu kiekvienam atrasti kažką, kas padeda :)

      Panaikinti

Follow by Email