Įdomioji biologija: kodėl antibiotikai neveikia virusų?

http://phenomena.nationalgeographic.com/2011/05/31/fighting-evolution-with-evolution-using-viruses-to-target-drug-resistant-bacteria/

Kadangi šiuo metu orai yra labai permainingi (su vėl apsilankiusia žiema :D ), tikėtina, kad greitu metu vėl vaikščiosim šnirpšdami nosimis. Pagalvojau, kad puikus metas parašyti apie tai, kodėl antibiotikai neveikia virusų.

Antibiotikai – antimikrobiniai vaistai, kurie stabdo jų augimą (slopina jų dauginimąsi) arba juos žudo.

Pirmasis atrastas antibiotikas yra penicilinas (Alexander Fleming, 1928 metai). Tokie penicilininiai antibiotikai, kaip ampicilinas, amoksicilinas ir benzilpenicilinas, plačiai naudojami ir šiais laikais.

Yra 2 antibiotikų veikimo būdai:
  • Bakteriocidinis poveikis – antibiotikas nužudo bakterijas. Šie antibiotikai dažnai trikdo bakterinės ląstelės sienelės formavimąsi (ląstelė nebeturi rėmų – ji „išsipila“) ar kitas ląstelės dalis. Tokio veikimo antibiotikų pavyzdys – jau minėti penicilinai. Taip pat bakteriocidiniai antibiotikai slopina bakterijų fermentų veiklą ar baltymų transliaciją (vienas iš baltymų sintezės etapų). MBC (minimum bactericidal concentration) yra minimali vaisto koncentracija, kuri nužudo 99,99% bakterijų populiacijos.
  • Bakteriostatinis poveikis – antibiotikas stabdo bakterijų dauginimąsi. Šie antibiotikai trikdo bakterinių baltymų sintezę, DNR replikaciją ir kitus bakterinės ląstelės metabolizmo kelius. Tokio veikimo antibiotikų pavyzdys – tetraciklinas. Šio tipo antibiotikai veikia kartu su imunine sistema. Didelės bakteriostatinių antibiotikų koncentracijos gali turėti bakteriocidinį poveikį. MIC (minimum inhibitory concentration) yra minimali vaisto koncentracija, kuri gali slopinti mikroorganizmų augimą.
http://amrls.cvm.msu.edu/pharmacology/antimicrobials/effect-on-bacteria

Taigi, antibiotikai paveikia tokias bakterinės ląstelės dalis bei funkcijas, kaip ląstelės sienelė, ribosomos (baltymų sintezė), DNR replikacija ir t.t. Tai kodėl jie neveikia virusų?

Virusų ir bakterijų struktūros yra skirtingos. Virusai „gyvena“ ir dauginasi žmogaus ląstelių viduje, jie neišgyvena būdami ląstelės išorėje. Virusai įterpia savo genetinę medžiagą į žmogaus ląstelės DNR, taip galėdami daugintis. Antibiotikai virusų nepražudo, nes bakterijos ir virusai turi skirtingus mechanizmus, kuriais jie išgyvena ir dauginasi. Virusai neturi jokio „taikinio“, kurį veiktų antibiotikai ir galėtų virusą nuslopinti prieš jam sukeliant ligą.

Bereikalingas antibiotikų vartojimas didina bakterijų kamienų skaičių, tampančių atspariomis antibiotikams. Prieš skirdami antibiotikus, gydytojai turėtų įsitikinti, kad sukelta infekcija tikrai yra bakterinė. Jei patiriate tik peršalimo simptomus (kosulys, sloga, neaukšta temperatūra) ir liga trunka ne ilgiau 7 dienų, negerkite antibiotikų, jei gydytojai nepadarė jokių tyrimų – likite namuose, gerkite daug skysčių. Na o jei be tyrimų gydytojai išrašo antibiotikų dėl užpuolusio viruso, persirašykit pas kitą gydytoją ir parodykit jam ar jai šį įrašą ;) 


Šiam kartui tiek. Sekit ir dalinkitės. Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:
  • https://www.drugs.com/article/antibiotics-and-viruses.html
  • https://www.boundless.com/microbiology/textbooks/boundless-microbiology-textbook/antimicrobial-drugs-13/overview-of-antimicrobial-therapy-153/antibiotic-classifications-775-4905/
  • http://www.medicalnewstoday.com/articles/10278.php
P.S. All foreign readers are now able to translate a blog with a button on the right side of the blog :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą