Mokslo naujienos: vikšras išgelbės pasaulį?

http://www.sciencemag.org/news/2017/04/could-caterpillar-help-solve-world-s-plastic-bag-problem

Žinome visi – viena didžiausių ekologinių problemų pasaulyje – ilgai nesuyrantis polietilenas (iš kurio gaminami plastikiniai maišeliai). Polietilenas yra mikroorganizmų sunkiai skaidoma medžiaga, kuri gamtoje išlieka nesuirusi mažiausiai 15 metų. O kadangi sąvartynuose polietileniniai maišeliai atsiduria šiukšlių krūvoje ir jų nepasiekia Saulės spinduliai, manoma, kad jie gali išlikti ir 400 metų (tikslaus laiko pasakyti negalima, kadangi patys polietileniniai maišeliai pradėti naudoti palyginus neseniai). Dėl to, kad polietileniniai maišeliai sukelia didelę ekologinę žalą, mokslininkai bando ieškoti būdų, kaip pagreitinti jų irimą.

ATP gamyba

hbttps://igpictureeducation.com/atp-synthase-images

Prieš skaitant šį įrašą, siūlyčiau prisiminti, kas yra ATP molekulė.

Didžioji dalis energijos, atpalaiduojamos oksidacijos-redukcijos reakcijų metu, yra saugoma ATP molekulės pavidalu. Tai vyksta neorganinę fosfato grupę (P) prijungus prie ADP (adesnino difosfatas) molekulės panaudojus šiek tiek energijos:

https://www.slideshare.net/AliaNajiha1/chapter-2-energetics 

~ žymi aukštos energijos ryšį, kurį nutraukus atlaisvinama naudotina energija. P prijungimas prie cheminio junginio vadinamas fosforilinimas. Organizmai naudoja 3 fosforilinimo mechanizmus, kuriais ATP gaminama iš ADP.

Energijos gamyba. Oksidacijos-redukcijos reakcijos

http://www.metal-archives.com/bands/Redox/3540287384
Maistinių medžiagų molekulės, kaip ir visos molekulės, turi energijos, kuri siejama su elektronais, sudarančius ryšius tarp atomų. Ląstelei sunku naudoti šią energiją, kuri plinta molekulės viduje. Tačiau, įvairios katabolinių kelių reakcijos sukoncentruoja energiją ATP gamybai, o ši molekulė yra universali energijos pernešėja ląstelės viduje.

Prieš aptariant katabolinius ląstelės metabolizmo kelius, reikia žinoti 2 pagrindinius energijos gamybos aspektus: oksidacijos-redukcijos sąvoka ir ATP gamyba.

Įdomioji biologija: kodėl antibiotikai neveikia virusų?

http://phenomena.nationalgeographic.com/2011/05/31/fighting-evolution-with-evolution-using-viruses-to-target-drug-resistant-bacteria/

Kadangi šiuo metu orai yra labai permainingi (su vėl apsilankiusia žiema :D ), tikėtina, kad greitu metu vėl vaikščiosim šnirpšdami nosimis. Pagalvojau, kad puikus metas parašyti apie tai, kodėl antibiotikai neveikia virusų.

Antibiotikai – antimikrobiniai vaistai, kurie stabdo jų augimą (slopina jų dauginimąsi) arba juos žudo.

Pirmasis atrastas antibiotikas yra penicilinas (Alexander Fleming, 1928 metai). Tokie penicilininiai antibiotikai, kaip ampicilinas, amoksicilinas ir benzilpenicilinas, plačiai naudojami ir šiais laikais.

Ribozimai

https://en.wikipedia.org/wiki/Ribozyme

Šį kartą trumpas įrašas apie dar vieną molekulių tipą, pasižymintį fermentiniu aktyvumu. Prieš skaitant šį įrašą, siūlyčiau prisiminti, kas yra RNR molekulė.

Iki 1982 metų buvo manyta, jog tik baltymų molekulės gali turėti fermentinį aktyvumą. Mokslininkai, tirdami mikroorganizmus, atrado unikalų RNR molekulės tipą, kurį pavadino ribozimais. Kaip ir baltyminiai fermentai, ribozimai atlieka katalizatoriaus funkciją, turi aktyvųjį centrą, kuriame prisitvirtina substrato molekulės, ir yra nesunaudojami cheminių reakcijų metu (t.y., ta pati molekulė gali atlikti begales reakcijų).

Mokslo naujienos: ar yra ketvirtasis domenas?

http://www.sciencemag.org/news/2017/04/giant-viruses-found-austrian-sewage-fuel-debate-over-potential-fourth-domain-life

Kol turistai į Klosterneuburg miestelį Austrijos rytuose atvyksta apsilankyti XXII a. vienuolyne ar pažiūrėti rašytojo Franz Kafka paminklo, virusologai ir evoliucijos biologai susidomėję šio miesto nuotekų valymo sistema, kurioje randama į ląstelę panašių virusų (daugiau apie virusus, galite paskaityti čia). Tai kelia kontoversišką hipotezę, kad šie dideli virusai yra išnykusių ląstelinių organizmų palikuonys – ketvirtasis gyvybės domenas. (Pastaba. Šiuo metu laikoma, kad yra 3 gyvybės domenai – archėjos, bakterijos ir eukariotai). Tačiau, ne visi sutinka, kad šis organizmas gali būti priskirtas atskiram domenui.

Dauguma virusų yra ženkliai mažesni už ląsteles bei jų genomuose yra vos keli genai, nes replikacijai naudojasi ląstele šeimininke. Pavyzdžiui, tam tikri paukščių ar kiaulių virusai teturi vos 2 genus, o gerai žinoma bakterija Eschericia coli apie 4400 genų. Kadangi virusai negali daugintis patys ir neturi kitų ląstelėms būdingų požymių, didžioji dalis biologų virusų nepriima į gyvųjų organizmų klubą. 

Fermentų aktyvumo veiksniai

https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/3/36/Cys_and_Arg_active_site_of_ubiquitin_activating_enzyme.png

Prieš didžiąją pertrauką pradėjome nagrinėti fermentus – kas jie yra, kaip jie sudaryti bei kaip jie veikia. Šiame įraše aptarsime veiksnius, kurie daro įtaką fermentų aktyvumui.

Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką fermentų aktyvumui, yra temperatūra, pH, substrato koncentracija ir fermentų inhibitoriai. 

Temperatūra. Daugumos cheminių reakcijų greitis didėja, kai kyla temperatūra. Žemesnėse temperatūrose molekulės juda lėčiau, nei aukštesnėse, ir gali neturėti užtektinai energijos cheminei reakcijai įvykti. Tuo tarpu, fermentai efektyviausiai veikia tam tikrose jiems optimaliose temperatūrose ir temperatūros pokyčiai, nukrypstantys nuo optimalių, drastiškai keičia reakcijos greitį. Skirtingų fermentų optimalios veikimo temperatūros gali būti skirtingos. Pavyzdžiui, bakterijų, kurios sukelia ligas žmonėms, fermentų optimali veikimo temperatūra yra 35-40°C.

Sugrįžimas. Populiariausi įrašai

Constitution gardens, Washington D.C.

Sveiki, mano blog'o skaitytojai. Iš konkurso parsivežėme aukso medalius, apsigyniau kursinį darbą, pasirašiau didžiąją dalį bakalauro darbo ir po ilgesnės, nei planavau, pertraukos grįžtu prie blog'o rašymui.

Sugrįžimui nusprendžiau peržiūrėti, kokie įrašai per pirmuosius mano blog'o gyvavimo metus buvo patys populiariausi.

Follow by Email