Populiariausi įrašai

https://fi.pinterest.com/pin/280067670553658779/?autologin=true

Su praėjusiomis šventėmis :) po trumpos pertraukos, sėkmingų atsiskaitymų, grįžtu prie blog'o rašymo ir tikiuosi, kad būsima sesija neprivers jo vėl nustumti į šoną...

Jau greitai švęsime Naujus metus, todėl šiame įraše pristatysiu 10 populiariausių blog'o įrašų. O artėjančio blog'o 2-ojo gimtadienio proga laukite šiokių tokių naujovių.
 
10.  Angliavandeniai

Tai pagrindinis daugumos mikroorganizmų energijos šaltinis, todėl nenuostabu, kad įrašas apie angliavandenius patenka į top 10. 

9. Mokslo naujienos: sintetinis mikrobas 

Sintetinis mikrobas - išties įdomi mokslo naujiena. Jei nepamenate ar praleidote, tai šis mikrobas turi mažiausią genomą, sudarytą tik iš išgyvenimui būtinų genų.

8. Atopinis dermatitas 

Asmeniškiausias iš visų "Asmeninio" skyrelio įrašų, kurį emociškai buvo sunkiausia rašyti. Ačiū už visus Jūsų komentarus ir laiškelius, kurių po šio įrašo paskelbimo sulaukiau rekordiškai daug.

7. Kompleksiniai baltymai. Steroidai 

Šio įrašo populiarumą greičiausiai lemia žodis "steroidai" :D ar aš klystu?

6. Ląstelės sienelė 

Bakterinės ląstelės struktūra išties įdomi, dažnai apsprendžianti mikroorganizmų atsparumą įvairiems poveikiams ir medžiagoms, tarp kurių ir antibiotikai.

5. Bakterijos

Visiškai nestebina, kad mikrobiologijos temos blog'e į top 10 patenka įrašas apie bakterijas. 

4. Rūgštys, bazės, druskos. pH rodiklis 

Kuo skiriasi rūgštis nuo bazės? Kas gi yra tas pH rodiklis? Gal dėl šių priežasčių šis įrašas atsidūrė tarp top 5 įrašų.

3. Glikokaliksas

Ilgą laiką buvęs populiariausiu įrašu, šiuo metu jis yra trečioje vietoje. Lieku tos pačios nuomonės, kad šio įrašo populiarumą lemia tai, jog įraše paminėtas ir dažnai žmones kankinantis kariesas.

2. Įdomioji biologija. PGR 

Vienas iš pagrindinių molekulinių laboratorijose naudojamų metodų. Tai metodas, leidžiantis pagausinti tam tikrą DNR molekulės fragmentą.

1. Plazminė membrana

Ši ląstelės dalis yra viena svarbiausių ląstelėje. Ji reguliuoja medžiagų apykaitą tarp ląstelės ir jos išorės. Be to, ląstelėms, kurios neturi sienelės, plazminė membrana padeda palaikyti formą 

Šiam kartui tiek. Susitiksime jau Naujaisiais metais su įprastu blog'o turiniu.

Iki kito susitikimo :)

chekas

Akademinės atostogos

Sveiki, mieli skaitytojai,

Deja, bet turiu pranešti, jog dėl didelės gausos atsiskaitymų esu priversta pasiimti akademines atostogas nuo blog'o rašymo. Tikiuosi, prie rašymo galėsiu vėl grįžti po Kalėdų.

Iki kito susitikimo :)

chekas
 
 

Mikrobai: Pseudomonas aeruginosa

http://www.underwateraudio.com/blog/swimmers-ear-101/bill-pseudomonas-aeruginosa/
Apie šias bakterijas jau ne kartą esu užsiminusi blog'o įrašuose, tad šį kartą "Mikrobų" skyrelyje apie Pseudomonas aeruginosa

Pseudomonas aeruginosa (lietuviškai vadinama žaliamėlė pseudomona) – gramneigiama, lazdelės formos bakterija, pasižyminti neįtikėtinu mitybos universalumu. P. aeruginosa optimaliomis metabolizmo sąlygomis atlieka aerobinį ląstelinį kvėpavimą (naudojant deguonį), tačiau geba pereiti prie anaerobinio ląstelinio kvėpavimo, naudodama nitratą ar kitą alternatyvų elektronų akceptorių. P. aeruginosa katabolizuoja platų spektrą organinių molekulių, tarp kurių yra tokių organinių junginių, kaip benzoatas, todėl šias bakterijas galime rasti visur: dirvožemyje, vandenyje, žmogaus ir gyvūnų organizmuose, augaluose, nuotekose ir ligoninėse. Oligotrofinėse vandenų ekosistemose, kuriose yra gausu ištirpusio deguonies, bet mažai maistinių medžiagų, P. aeruginosa yra dominuojantis gyventojas. Nenuostabu, kad šis mikroorganizmas yra vienas plačiausiai paplitusių organizmų pasaulyje.



https://commons.wikimedia.org/wiki/File:P-aeruginosa_fluoreszenz.jpg

Kaip atskira bakterijų rūšis P. aeruginosa devynioliktojo amžiaus pabaigoje pirmą kartą buvo aprašyta L. Pasteur (mikrobiologijos „tėvo“). Pirmąjį mokslinį šių bakterijų tyrimą „Mėlynos ir žalios tvarsčių spalvos“ 1882 m. atliko farmacininkas Carle Gessard. Šio tyrimo metu buvo nustatyta P. aeruginosa pigmentacija: šios bakterijos gamina vandenyje tirpius pigmentus, kurie ultravioleto šviesoje fluorescuoja mėlynai žalia spalva. Šis pigmentas vėliau buvo priskirtas piocianinui.

P. aeruginosa yra oportunistinis žmogaus patogenas. Šios bakterijos retai infekuoja sveikus žmones, bet dažnai kolonizuoja imunosupresinius pacientus, pavyzdžiui tokius, kurie serga cistine fibroze, vėžiu ar AIDS. P. aeruginosa yra toks stiprus patogenas, kad juo užsikrečia du trečdaliai sunkiai sergančių hospitalizuotų pacientų ir taip sukelia dar rimtesnes ligas. Taip pat, P. aeruginosa pirmauja tarp gramneigiamų oportunistinių patogenų daugumoje medicinos centrų, su 40-60% mirtingumu. Be to, šios bakterijos apsunkina 90% cistinės fibrozės mirčių atvejų. Ir galiausiai, jos visada patenka tarp top trijų dažniausių gramneigiamų patogenų ir yra siejamos su vizualiai baisiausiomis ligomis. Jos taip pat pasižymi aukštu atsparumu įvairiems chemoterapiniams agentams ir antibiotikams, kas apsunkina šio patogeno naikinimą.


P. aeruginosa į pacientų audinius patenka, pavyzdžiui, per nudegimus. Pradžioje, P. aeruginosa, naudodamasi žiuželiais, pilėmis ir išoriniu S-sluoksniu, prisitvirtina prie audinių paviršiaus. Tada jos dauginasi, susidaro kritinė infekcinė masė. Galiausiai, šios bakterijos savo virulentiškumo faktoriais pažeidžia audinius. Kadangi stiprūs P. aeruginosa egzotoksinai ir endotoksinai, kuriuos bakterijos išskiria bakteremijos metu, toliau sukelia infekciją net ir po to, kai P. aeruginosa yra sunaikinama antibiotikų, ūminės P. aeruginosa ligos dažnai būna chroninės. Nors mažai daliai pacientų, užsikrėtusių P. aeruginosa infekcijomis, išsivysto sunkus sepsis, odos pažeidimai su juodais centrais, daugumai pacientų neatsiranda akivaizdžių patologinių pakitimų, dėl šių bakterijų kolonizacijos.



Apie kokį mikrobą norėtumėte sužinoti kitą kartą? Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:
  • https://microbewiki.kenyon.edu/index.php/Pseudomonas_aeruginosa

Dezindektantų tipai. 2 dalis

https://plantcaretoday.com/chemical-storage-cabinet.html
Alkoholiai
Alkoholiai efektyviai žudo bakterijas ir grybelius, bet neveikia prieš endosporas ir neapvalkalėtuosius virusus. Alkoholio veikimo mechanizmas yra ląstelės baltymų denatūracija, tačiau jis taip pat gali suardyti membranas ir ištirpinti daugumą lipidų, tarp kurių ir lipidiniai apvalkalėtųjų virusų komponentai. Alkoholis ne tik puikiai veikia, bet ir greitai garuoja, nepalikdamas žymės. Kai prieš injekciją oda yra nuvaloma, tai nuvalomas purvas ir mikroorganizmai, kartu su odos riebalais. Tačiau, alkoholiai yra netinkamas antiseptikas žaizdų valymui. Jie sukelia baltymų sluoksnio koaguliaciją, kuriame bakterijos gali augti toliau.

Dažniausiai naudojami alkoholiai yra etanolis ir izopropanolis. Rekomenduojama optimali etanolio koncentracija yra 70%, bet koncentracijos tarp 60% ir 95% taip pat puikiai žudo mikrobus. Grynas etanolis yra mažiau efektyvus, nei vandeninis jo tirpalas, kadangi baltymų denatūracijai reikalingas vanduo. Izopropanolis, dažnai parduodamas kaip skiediklis, yra šiek tiek pranašesnis antiseptikas ir dezinfektantas už etanolį. Be to, jis yra mažiau lakus, pigesnis ir lengviau išgaunamas, nei etanolis.

Šiuo metu itin populiarėja alkoholio pagrindo rankų dezinfekcinės priemonės. Gamintojų teigimu, jų efektyvumas yra 99,9%. Tačiau į šį procentą reikia žiūrėti atsargiai – toks efektyvumas sunkiai pasiekiamas įprastam vartotojui. Be to, kai kurie patogenai, pavyzdžiui sporas formuojančios Clostridium difficile bakterijos ir virusai, kurie neturi lipidinio voko, yra atsparūs alkoholinėms rankų dezinfekavimo priemonėms. Todėl jei tik įmanoma, verčiau rankas plaukite šiltu vandeniu ir muilu.
http://doctorscotthealth.com/holistic/hi-ho-silver-amazing-health-properties-silver-now-throughout-history/

Sunkieji metalai ir jų junginiai
Kai kurie sunkieji metalai, pavyzdžiui, sidabras, gyvsidabris ar varis, gali pasižymėti biocidinėmis ar antiseptinėmis savybės. Labai nedidelių sunkiųjų metalų kiekio, ypač sidabro ir vario, antimikrobinės savybės vadinamos oligodinaminiu poveikiu (oligo – mažai). Dar Egipto civilizacijos laikais buvo pastebėta, kad sidabrinių monetų pridėjimas į vandens statines apsaugojo vandenį nuo nepageidaujamų organinių medžiagų kaupimosi. Šį veikimą galime pastebėti, kai sidabrinę monetą (ar kitą sidabro ar vario gaminį) uždedame ant inokuliuotos Petri lėkštelės. Itin mažas metalo kiekis difunduoja aplink monetą. Toks efektas atsiranda dėl sunkiojo metalo jonų poveikio mikrobams. Kai metalo jonai susijungia su ląstelių baltymų sulfato grupėmis, įvyksta denatūracija.
Kaip antiseptikas sidabras naudojamas kaip 1% sidabro nitrato tirpalas. Kažkada seniau, apsaugant naujagimių akis nuo infekcijų, kurias jie gali pasigauti gimimo metu, buvo naudojamas sidabro nitratas. Dabar šiam tikslui sidabro nitratą keičia antibiotikai.

Neseniai, vėl pradėta domėtis sidabru kaip antimikrobiniu agentu (pati šiuo metu šį bei tą su tuo susijusio tiriu). Sidabru mirkyti tvarsčiai, kurie lėtai išleidžia sidabro jonus, yra ypač naudingi prieš antibiotikams atsparias bakterijas. Vis daugiau ir daugiau sidabro yra inkorporuojama į kasdienoje naudojamus daiktus. Vieni naujausių tokių produktų yra plastikiniai maisto indeliai su sidabro nanodalelėmis, kurie sukurti tam, kad maistas ilgiau išliktų šviežias, taip pat sportiniai marškinėliai ir kojinės, kurie sumažina skleidžiamus nemalonius kvapus.

Sidabras gali būti kombinuojamas su vaistais. Sidabro ir vaisto sulfadiazino, sidabro sulfadiazinas, junginys yra kremų nuo nudegimų sudėtyje. Sidabras taip pat gali būti inkorporuojamas į kateterius, kurie yra pagrindinė hospitalinių infekcijų priežastis, bei į tvarsčius.

Neorganiniai junginiai, tokie kaip gyvsidabrio chloridas, jau seniai naudojami kaip dezinfektantai. Jie pasižymi plačiu aktyvumu, daugiausiai bakteriostatiniu. Tačiau, dėl jų toksiškumo, koroziškumo ir neveiksnumo organinėse medžiagose, šiuo metu jų naudojimas yra ribojamas. Dabar gyvsidabrio junginiai pagrinde yra naudojami dažų mikrobinei kontrolei.
http://www.academicwino.com/2014/01/ergosterol-fungal-infection-grapes.html/

Varis, tokiuose junginiuose kaip vario sulfatas (ar kituose), daugiausiai naudojamas žaliųjų dumblių naikinimui (kaip algicidas). Žalieji dumbliai auga įvairiuose rezervuaruose, atsargų tvenkiniuose, baseinuose ir žuvų akvariumuose. Kartais vario junginių, pavyzdžiui vario 8-hidroksichinolinas, yra pridedama į dažus. Devynioliktame amžiuje, Europos vynų regionuose buvo išplitusi grybelinė liga, kuri paveikdavo vynuoges. Buvo pastebėta, kad netoli kelių augusios vynuogės buvo mažiau paveikiamos infekcijos, nei tos, kurios augdavo giliai laukuose. To priežastis – netoli kelių buvusios vynuogės būdavo nupurškiamos vario sulfato ir kalkių mišiniu (abu matomi ir kartūs), tam, kad praeiviai nenuvalgytų uogų. Dėl tokio atradimo, vario jonų mišiniai ilgą laiką buvo naudojami kontroliuojant augalų grybelines infekcijas.

Ilgalaikis alkoholio pagrindo rankų dezinfekavimo priemonių naudojimas sukelia rankų odos sausumą. Ganėtinai naujose rankų dezinfekavimo priemonėse vietoje alkoholio yra naudojami vario junginiai. Tokios priemonės gali turėti net geresnį antimikrobinį poveikį.

Kitas metalas, naudojamas antimikrobinei kontrolei, yra cinkas. Cinko chloridas yra dažniausiai naudojamas burnos skalavimo skysčių ingredientas, o cinko piritionas įeina į šampūnų, nuo pleiskanų, sudėtį.

Paviršių dezinfektantai
Paviršių dezinfektantai, arba surfaktantai, gali sumažinti paviršiaus įtampą tarp skysčio molekulių. Tarp tokio tipo agentų yra ir muilai bei detergentai.

Muilai ir detergentai. Muilai nepasižymi geromis antiseptinėmis savybėmis, tačiau jie trynimo metu mechaniškai nuo paviršių pašalina mikrobus. Odos paviršiuje yra negyvų ląstelių, dulkių, sudžiuvusio prakaito, mikrobų ir įvairių aliejų. Muilas suardo aliejinį paviršių į nedidelius lašelius. Toks procesas yra vadinamas emulsifikacija. Tada vanduo kartu su muilu pakelia emulsuotus aliejus ir nuplauna nuo paviršiaus. Šia prasme, muilai yra neblogi antimikrobiniai agentai.

Rūgščių ir anijonų dezinfekavimo priemonės. Šio tipo dezinfektantai yra labai svarbūs valant pieno pramonės įrankius ir prietaisus. Jų sanitarinės savybės yra siejamos su neigiamai įkrautomis molekulių dalimis (anijonais), kurios reaguoja su plazmine membrana. Šios dezinfekvimo priemonės, kurios veikia platų mikrobų spektrą, yra netoksiškos, nekoroziškos ir greitai veikiančios.

Amonio junginiai. Amonis – NH4+. Tai plačiausiai naudojami paviršių dezinfektantai. Jų valomosios savybės siejamos su teigiamai įkrautomis molekulės dalimis (katijonais). Amonio junginiai pasižymi stipriu bakteriocidiniu poveikiu prieš gramteigiamas bakterijas ir yra mažiau efektyvūs prieš gramneigiamas.

Amonio junginiai taip pat yra fungicidiniai, amebicidiniai ir virucidiniai (prieš apvalkalėtuosius virusus). Jie nenužudo endosporų ar mikobakterijų. Tikslus jų veikimas nėra žinomas, bet manoma, kad jie paveikia mikrobų plazmines membranas. Jie pakeičia ląstelės pralaidumą ir sukelia būtinųjų citoplazmos sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, kalio, praradimą.

https://blog.pkids.org/category/germs-2/
Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:
  • Gerard J. Tortora, Berdell R. Funke, Christine L. Case. “Microbiology. An Introduction”. 11th edition. p. 194-197

Mokslo naujienos: genetinio kodo plėtimas

http://www.sciencemag.org/news/2017/11/scientists-just-added-two-functional-letters-genetic-code
Visos gyvybės formos Žemėje naudoja tą pačią genetinę bazių abėcėlę – A, T, C ir G. Tai azoto turinčios dalelės, kurios yra DNR statybiniai blokai ir surašo informaciją apie baltymus. Neseniai mokslininkai sukūrė pirmąją bakteriją, kuri naudoja papildomas raides, nenatūralias bazes, baltymų konstravimui.

Naujasis tyrimas tęsia buvusius bandymus praplėsti natūralų genetinį kodą. 2014 metais mokslininkai modifikavo Escherichia coli bakterijas, kad šios į savo DNR įterptų papildomas bazes X ir Y. Bakterijos išsaugojo nenatūralias bazes ir perdavė jas dukterinėms ląstelėms. Bet kad naujosios bazės taptų naudingomis, jos turi būti transkribuojamos (nuskaitomos) į RNR molekules ir vėliau transliuojamos į baltymus. Taigi, naujajame tyrime mokslininkai įterpė svetimas bazes į genus, kuriuose yra ir tradicinių bazių. Mikrobai sėkmingai nuskaitė DNR, kurios sudėtyje yra nenatūralios bazės ir transkribavo jas į RNR molekules. Be to, bakterijos galėjo šias RNR molekules naudoti žaliai fluorescuojančio baltymo sintezei, kurio sudėtyje buvo nenatūralių aminorūgščių. Keturios tradicinės DNR bazės koduoja 20 aminorūgščių, bet papildomos X ir Y bazės aminorūgščių skaičių gali padidinti iki 152, kurios galės būti naudojamos kaip statybiniai naujų vaistų ir medžiagų blokai.


Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:
  • http://www.sciencemag.org/news/2017/11/scientists-just-added-two-functional-letters-genetic-code

Dezinfektantų tipai

https://plantcaretoday.com/chemical-storage-cabinet.html
Karbolio rūgštis ir fenoliai
Joseph Lister buvo pirmasis chirurgas panaudojęs karbolio rūgštį chirurginių infekcijų kontrolei operacinėse. Šios rūgšties naudojimas buvo pasiūlytas dėl to, kad ji efektyviai mažino nešvarumų skleidžiamą kvapą. Dabar ji retai naudojama kaip antiseptikas ar dezinfektantas, nes dirgina odą ir turi nepageidaujamą kvapą. Karbolio rūgštis vis dar naudojama pastilėse nuo kosulio, dėl vietinių anestetinių savybių, tačiau nedidelėmis koncentracijomis, tad jų antimikrobinės savybės prastos. Jei koncentracija yra didesnė nei 1% (pavyzdžiui, purškaluose nuo gerklės skausmo), karbolio rūgštis pasižymi geromis antimikrobinėmis savybėmis.

Fenoliai – junginiai, kurių sudėtyje yra chemiškai pakeista karbolio rūgšties molekulė, tam, kad būtų sumažintos dirginančios savybės arba padidintas antibakterinis aktyvumas. Fenoliai pažeidžia plazminę membraną, kurios sudėtyje yra lipidų, o tai sukelia ląstelės irimą. Mikobakterijų, sukeliančių tuberkuliozę ir leprozę, ląstelių sienelės taip pat yra turtingos lipidais, todėl jos yra jautrios fenolių poveikiui. Naudingos fenolių, kaip dezinfektantų, savybės: jie lieka aktyvūs net ir tada, kai aplinkoje yra organinių medžiagų, yra stabilūs ir ilgai išsilaiko po pridėjimo. Dėl šių priežasčių fenoliai yra tinkami agentai pūlių, seilių ir išmatų dezinfekavimui.
http://www.yuandachemical.com/cgi/search-en.cgi?f=product_en_1_+company_en_1_&id=23580&t=product_en_1_

Vienas iš dažniausiai naudojamų fenolių yra akmens anglių dervos junginys, chemikalų grupė, vadinama krezoliais. Svarbiausias iš krezolių yra O-fenilfenolis, pagrindinis daugumos „Lysol“ priemonių ingredientas. Krezoliai yra labai geri paviršių dezinfektantai.

http://lt.biopharmalab.net/ap/




Bisfenoliai
Bisfenoliai yra karbolio rūgšties junginiai, kurių sudėtyje yra dvi fenolio grupės, sujungtos tilteliu (bis nurodo du). Bisfenolis heksachlorofenas, yra receptinio losjono, pHisoHex, ingredientas. pHisoHex yra naudojamas mikrobinio augimo kontrolei ligoninėse. Gramteigiami stafilokokai ir streptokokai, kurie gali sukelti odos infekcijas naujagimiams, yra ypač jautrūs heksachlorofenui, todėl jis dažnai naudojamas tokiai kontrolei inkubatoriuose ir naujagimių skyriuose. Tačiau, perdėtas šio bisfenolio naudojimas, pavyzdžiui naujagimių maudymas keletą kartų per dieną naudojant jį, gali suketi neurologinių pažeidimų.

Kitas plačiai naudojamas bisfenolis yra triklozanas, įeinantis į antibakterinių muilų ir bent vienos dantų pastos sudėtį. Triklozanas netgi buvo inkorporuotas į virtuvinių pjaustymo lentų, peilių rankenų ir kitų plastinių virtuvės rakandų sudėtis. Jo naudojimas yra toks išplitęs, kad net yra identifikuojamos jam atsparios bakterijos ir kelia susirūpinimą, kad antibiotikams atsparios bakterijos neįgautų atsparumo ir jam. Triklozanas inhibuoja riebiųjų rūgščių (lipidų) biosintezėje reikalingo fermento veikimą, kas labiausiai paveikia plazminės membranos vientisumą. Triklozanas ypač efektyvus prieš gramteigiamas bakterijas, bet puikiai veikia ir prieš mieles bei gramneigiamas bakterijas. Yra keletas išimčių, tokių kaip Pseudomonas aeruginosa, gramneigiama bakterija, kuri yra ypatingai atspari triklozanui, kaip ir daugumai antibiotikų ir kitų dezinfektantų.

Biguanidai
Biguanidams būdingas platus spektras aktyvumų, tarp kurių ir poveikis bakterinių ląstelių membranoms. Jie ypač efektyvūs prieš gramteigiamas bakterijas. Biguanidai taip pat veikia ir prieš gramneigiamas bakterijas, su tam tikromis išimtimis (pseudomonus). Biguanidams nebūdingas aktyvumas prieš sporas, bet veikia prieš kai kuriuos apvalkalėtuosius virusus. Žinomiausias biguanidas yra chlorheksidinas, kuris yra naudojamas mikrobinio augimo kontrolei ant odos ir gleivinių. Derinamas su detergentais ar alkoholiu, chlorheksidinas yra dažnai naudojamas rankų plovimui ir pacientų odos valymui prieš operacijas. Aleksidinas yra panašus biguanidas ir veikia greičiau, nei chlorheksidinas.
https://www.manovaistine.lt/antimikrobinis-dezinfekuojantis-vaistas-betadine-sol-1000ml

Halogenai
Halogenai, ypač jodas ir chloras, yra efektyvūs antimikrobiniai agentai, tiek vieni, tiek kaip sudedamosios neorganinių ir organinių medžiagų dalys. Jodas (I2) yra vienas iš seniausių ir geriausių antiseptikų. Jis efektyvus prieš visus bakterijų tipus, daugumą endosporų, įvairius grybelius ir kai kuriuos virusus. Jodas sutrikdo baltymų sintezę ir pakeičia ląstelių membranas, greičiausiai formuodamas kompleksus su aminorūgštimis ir nesočiosiomis riebalų rūgštimis.

Jodo galima gauti kaip tinktūrą (vandeniniame alkoholio tirpale) arba kaip jodoforus. Jodoforas yra jodo junginys, organinė molekulė, iš kurios jodas yra lėtai atpalaiduojamas. Jodoforai pasižymi jodo antimikrobiniu aktyvumu, bet jie nedažo ir mažiau dirgina. Dažniausias komerciškai prieinamas jodas yra „Betadinas“. Jodas naudojamas odos dezinfekcijai ir žaizdų gydymui.

Chloras (Cl2), dujos arba junginys su kitais chemikalais, yra kitas plačiai naudojamas dezinfektantas. Jam būdingas antimikrobinis aktyvumas atsiranda dėl hipochloro rūgšties (HOCl), kuri susiformuoja, kai chloras patenka į vandenį. Hipochloro rūgštis yra stiprus oksidantas, kuris stabdo daugumos ląstelių fermentų funkcijas. HOCl yra efektyviausia chloro forma, nes jos krūvis yra neutralus ir pro ląstelės sienelę veržiasi taip pat greitai, kaip ir vanduo. Vandeninė suspaustų chloro dujų forma yra plačiai naudojama komunalinių, baseinų vandenų ir nuotekų dezinfekcijai.

Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:
  • Gerard J. Tortora, Berdell R. Funke, Christine L. Case. “Microbiology. An Introduction”. 11th edition. p. 192-194

Įdomioji biologija: kaip mokslininkai kopijuoja gamtą

https://www.mnn.com/earth-matters/animals/blogs/cicadas-antibacterial-trick-may-help-humans
Mikroorganizmų kaupimasis ant įvairių paviršių kelia nemenkų problemų medicinoje, pramonėje ir kitose srityse. Fizikiniai ir cheminiai metodai, apie kuriuos kaip tik šiuo metu rašau savo blog‘e, leidžiantys kontroliuoti mikroorganizmų augimą, ne visada pakankamai efektyvūs ar galimi kovojant su šia problema. Todėl mokslininkai bando ieškoti kitų būdų, kovojant su mikroorganizmų augimu ant nepageidaujamų paviršių. Vienas tokių būdų – antibakterinių paviršių kūrimas.

Jau ir anksčiau pastebėta, kad tam tikros nanodalelės pasižymi aukštu hidrofobiškumu ir stipriu biologiniu aktyvumu ląsteliniame lygmenyje, kurie neleidžia bakterijoms augti. Šį kartą „Įdomiojoje biologijoje“ apie tai, kaip mokslininkai pastebėję tam tikrą fenomeną, jį nukopijavo ir pritaikė antibakterinių paviršių kūrimui.

https://fineartamerica.com/featured/3-pseudomonas-aeruginosa-bacteria-sem-steve-gschmeissner.html
Tas fenomenas – cikadų Psaltoda claripennis sparnai. Pasirodo, jų paviršius yra padengtas reguliariai išsidėsčiusiais nanospygliukais, kurie pasižymi baktericidiniu poveikiu prieš Pseudomonas aeruginosa, oportunistinį žmogaus patogeną. Ilgą laiką buvo manoma, kad ant vabzdžių sparnų bakterijos nėra randamos todėl, kad šios yra nuplaunamos su vandeniu – nanospygliukų struktūra neleidžia prikibti vandeniui. Tačiau šie nanospygliukai praduria prie jų bandančių prisitvirtinti bakterijų membranas, todėl šios žūsta, o jų likučiai nuplaunami su vandeniu.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/fizika/zyme/Silicis-ir-jo-fizikines-savybes?tid=8208
Tokios struktūros kopijavimui, mokslininkų komanda, kurioje beje yra ir lietuvių, nusprendė sukurti juodąjį silicį. Ši medžiaga paviršiuje turi daug labai mažų spygliukų, todėl neatspindi šviesos ir atrodo kaip juoda. „Juodasis silicis yra tas pats silicis, kuris naudojamas mikroelektronikoje, bet dėl baktericidinio poveikio, gali būti pritaikomas visiškai kitose srityse“ – sako profesorius Saulius Juodzakis, už šios medžiagos sukūrimą apdovanotas „Eureka Prizes“. Nors ir juodasis silicis nėra hidrofobiškas, kaip vabzdžių sparnai, nanospygliukų poveikis toks pats – jie pažeidžia bakterijų membranas. Pirmosios bakterijos, su kuriomis yra testuojamos juodojo silicio medžiagos, yra P. aeruginosa. Šių daugumai antibiotikų atsparių bakterijų yra visur ir jos neretai tampa įvairių infekcijų kaltininkėmis (ypač jei nusilpęs imunitetas), todėl naujų būdų ieškojimas, kovai su jomis, yra labai svarbus. Dažniausiai P. aeruginosa sukeliami pažeidimai atsiranda dėl to, kad jos patenka ant chirurginių instrumentų. Būtent tokiems daiktams padengti ir bus naudojama naujoji medžiaga.

Na ir šiek tiek grafikų. Čia galite matyti skirtumą tarp juodojo silicio (a) ir vabzdžio sparnų (b) paviršių:
Baktericidis juodojo silikono poveikis prieš P. aeruginosa (a), S. aureus (b), B. subtilis (c) ir B. subtilis sporas:



Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:
  • https://www.nature.com/articles/ncomms3838
  • https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/nukopijavus-mirtina-vabzdziu-ginkla-pavyko-sukurti-nauja-medziaga.d?id=75895813

Cheminiai metodai. Dezinfektanto įvertinimas

https://plantcaretoday.com/chemical-storage-cabinet.html
Mikrobų augimo kontrolei cheminiai agentai yra naudojami tiek gyvų audinių, tiek negyvų daiktų dezinfekcijai. Deja, bet tik nedidelė dalis cheminių agentų išties sterilizuoja paviršius – dauguma jų tik sumažina mikrobinę populiaciją iki saugaus lygio arba pašalina vegetatyvines patogeninių organizmų ląsteles. Labai svarbu parinkti tinkamą cheminį agentą. Nei vienas dezinfektantas nėra tinkamas visiems atvejams (nėra universalaus).

Efektyvios dezinfekcijos pagrindas
Vien tik perskaitę etiketę, galime nemažai sužinoti apie dezinfektanto savybes. Įprastai etiketėje yra nurodoma prieš kokius organizmus dezinfektantas veiks. Reikia prisiminti, kad yra svarbus ne tik dezinfektanto tipas, bet ir jo koncentracija, todėl gamintojas privalo nurodyti ir ją.

Renkantis dezinfektantą yra svarbu ir kokia medžiaga bus dezinfekuojama. Pavyzdžiui, ar yra organinių medžiagų, kurios gali reaguoti su dezinfektantu? Terpės pH taip pat dažniausiai daro didelę įtaką dezinfektanto veikimui.
Be to, reikia gerai apsvarstyti, ar dezinfektantas lengvai pasieks mikrobus. Prieš naudojant dezinfektantą gali prireikti nuvalyti ar nuplauti dezinfekuojamą vietą. Bendrais atvejais, dezinfekcija yra laipsniškas procesas. Taigi, gali prireikti dezinfektantą palikti ant paviršiaus keletą valandų, kad būtų užtikrintas didžiausias jo efektyvumas.

http://microchemlab.com/test/aoac-use-dilution-test-aoac-95514-95515-96402
Dezinfekcijos priemonės įvertinimas
Naudojamo skiedimo testai. Reikia įvertinti dezinfekcinės priemonės ir antiseptiko efektyvumą. Dabartinis standartas yra naudojamo skiedimo testas (use-dilution test). Metaliniai ar stikliniai cilindrai (8 mm x 10 mm) yra įmerkiami į standartizuotą testuojamą bakterijų augimo kultūrą skystoje terpėje, vėliau pašalinami ir trumpai išdžiovinami 37°C temperatūroje. Tada išdžiovintos kultūros yra perkeliamos į gamintojo rekomenduojamos koncentracijos dezinfektanto tirpalą ir paliekama 10 minučių, 20°C temperatūroje. Po šio laiko, cilindrai yra perkeliami į terpę, kurioje liko išgyvenusių bakterijų. Dezinfektanto efektyvumas gali būti įvertinamas pagal tai, koks skaičius bakterijų kolonijų išaugs.

Šio metodo variacijos yra naudojamos antimikrobinių agentų efektyvumo patikrinimui prieš endosporas, mikobakterijas, kurios sukelia tuberkuliozę, virusus ir grybelius, nes yra sunku kontroliuoti jų augimą cheminėmis medžiagomis.

https://www.researchgate.net/post/Does_anyone_know_about_antibiotic_disk_diffusion_method
Diskų difuzijos metodas. Šis metodas naudojamas mokomosiose laboratorijose (ir ne tik), cheminio agento efektyvumui įvertinti. Filtrinio popieriaus diskas yra mirkomas chemikale ir padedamas ant lėkštelės su agaru. Lėkštelėse buvo inokuliuoti ir inkubuoti testuojami organizmai. Po inkubacijos, jei cheminė medžiaga yra efektyvi, bus matoma skaidri zona, rodanti, kad medžiaga inhibavo mikroorganizmų augimą.

Diskus su antibiotikais galima nusipirkti. Jie naudojami sprendžiant mikroorganizmo atsparumą antibiotikams.

Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:
  • Gerard J. Tortora, Berdell R. Funke, Christine L. Case. “Microbiology. An Introduction”. 11th edition. p. 191-192