Mokslo naujienos: su kūno riebalais siejamos žarnyno bakterijos

https://www.yahoo.com/news/the-link-between-gut-bacteria-and-your-kids-122912819857.html

King koledžo Londone mokslininkai atrado ryšį tarp žmogaus išmatose esančių bakterijų įvairovės (žmogaus išmatų mikrobiomo) ir pilvo riebalų.

Tyrimas taip pat pateikia įrodymų dėl galimo genetinio polinkio nutukimui. Pasak jų, tai galėtų lemti paveldimos bakterijos išmatų mikrobiomoje. 

Mokslininkai parodė, kad tiriamieji, turintys didesnę bakterijų įvairovę išmatose, turi mažiau visceralinių riebalų. Visceraliniai riebalai yra kūno riebalai, kaupiami pilvo srityje šalia kai kurių svarbių vidaus organų. Dideli kiekiai šių riebalų siejami su didesne rizika sirgti širdies bei kraujagyslių ligomis bei diabetu. Šis riebalų tipas anksčiau nebuvo siejamas su žmogaus mikrobioma.

http://maistassportui.lt/straipsniai/ivairus/zalingi-iprociai-ir-cukrinis-diabetas/

Adenozintrifosfatas

https://igpictureeducation.com/atp-synthase-images

Adenozintrifosfatas (ATP) yra pagrindinė energijos molekulė ląstelėse ir yra nepakeičiama ląstelės gyvenime. Ji kaupia cheminę energiją, kuri atpalaiduojama tam tikrų cheminių reakcijų metu. Tai suteikia energijos ląstelėje vykstančioms reakcijoms.

ATP sudaro adenozinas, kurio sudėtyje yra adeninas ir ribozė, ir 3 fosfato grupės. Kitais žodžiais tariant, tai yra adenino nukleotidas (dar vadinamas adenozinmonofosfatu, AMP) su papildomomis 2 fosfato grupėmis.

https://meteormemory.wordpress.com/2015/12/16/production-and-use-of-atp/

ATP vadinama didžiaenerge molekule, nes ji atpalaiduoja didelį energijos kiekį, kai trečioji fosfato grupė hidrolizuojama. Tada ATP tampa adenozindifosfatu (ADP).

Ribonukleorūgštis

http://www.umichrna.org/

Ribonukleorūgštis (RNR), kaip ir DNR, priklauso nukleorūgštims. RNR nuo DNR skiriasi keliais aspektais:
  • RNR yra viengrandė molekulė (DNR – dviguba spiralė).
  • Deoksiribozę RNR molekulėje keičia ribozė, kuri turi vienu deguonies atomu daugiau, nei deoksiribozė.
https://www.mun.ca/biology/scarr/iGen3_02-07.html
  • Skiriasi ir viena bazė. RNR molekulėje nesurasime timino. Vietoje jo yra uracilas. Kitos trys bazės (A, C, G) yra tos pačios.
http://evolution.about.com/od/Genetics/a/Dna-Vs-Rna.htm

Deoksiribonukleorūgštis (DNR)

https://www.youtube.com/watch?v=uXdzuz5Q-hs

Jei dar neskaitėte įžanginio įrašo apie nukleorūgštis, tai siūlyčiau pasiskaityti, kadangi ten išaiškintos sąvokos šiame įraše iš naujo paaiškintos nebus :)

Pagal Watson ir Crick sukurtą modelį, deoksiribonukleorūgšties (DNR) molekulė sudaryta iš dviejų ilgų grandinių, kurios susivyniojusios taip, kad sudaro dvigubą spiralę. Dviguboji spiralė atrodo kaip persisukusios kopėčios, o kiekviena grandinė sudaryta iš daugybės nukleotidų.

http://dataphys.org/list/watson-and-cricks-3d-model-of-dna/

Kiekviena DNR spiralės grandinė turi „stuburą“, kurį sudaro besikaitaliojančios deoksiribozės cukrūs ir fosfatinės grupės – vieno nukleotido deoksiribozė yra prisijungusi prie kito nukleotido fosfatinės grupės. Azotą turinčios bazės konstruoja kopėčių skersinius. Privalu žinoti, kad purinas A (adeninas) visada poruojasi su pirimidinu T (timinas), o purinas G (guaninas) su pirimidinu C (citozinu) (Čargafo taisyklė). Bazės kartu palaikomos vandeniliniais ryšiais – A su T sudaro 2 jungtis, C su G – 3. DNR neturi nukleotido uracilo (U).

Mokslo naujienos: Kinija sprendžia antimikrobinio atsparumo problemą

http://www.sciencemag.org/news/2016/08/china-tackles-antimicrobial-resistance
Taip jau išėjo, kad „Mokslo naujienose“ tęsim antibakterinę temą. Šį kartą apie kinus, pagaliau susirūpinusius antimikrobiniu atsparumu.

Kinija, didžiausia pasaulyje žmonių ir gyvūnų antibiotikų vartotoja, įsipareigoja pagerinti ir atrasti naujų antimikrobinių medžiagų bei suvaldyti jų perdėtą vartojimą, dėl globalinio antimikrobinio atsparumo.

Jų tikslas iki 2020 metų sukurti naujų antimikrobinių preparatų, parduoti vaistus tik su receptais, sekti jų vartojimą ir šviesti tiek medicinos atstovus, tiek vartotojus, apie tinkamą vaistų vartojimą.

http://www.bbc.com/news/health-34857015

Antimikrobinis atsparumas gali kasmet sukelti 1 milijoną mirčių Kinijoje ir tai šaliai kainuotų 20 trilijonų dolerių. Šiuo metu antibiotikai Kinijoje yra laisvai prieinami ir parduodami be receptų. Šalies suvartojamų antimikrobinių preparatų sudaro net pusę visame pasaulyje suvartojamų preparatų.

Nukleorūgštys

http://education.seattlepi.com/chemistry-involved-nucleic-acid-polymer-sequencing-6707.html

1944 metais Amerikos mikrobiologai Oswald Avery, Colin MacLeod ir Maclyn McCarty atrado, kad genai yra sudaryti iš medžiagos, pavadintos deoksiribonukleorūgštimi (DNR). Po 9-erių metų, James Watson ir Francis Crick, dirbdami su molekuliniais modeliais ir Rentgenu gauta informacija, kurią pateikė Maurice Wilinks ir Rosalind Franklin, identifikavo DNR molekulės struktūrą (už tai Wilkins, Watson ir Crick tapo Nobelio premijos laureatais). Crick taip pat pasiūlė DNR replikacijos mechanizmą ir kaip ši molekulė dalyvauja genetinės informacijos paveldėjime.
http://www.scienceok.com/human-body/nucleic-acids-DNA-and-RNA-structure/

Baltymų organizacijos lygmenys

http://www.turbosquid.com/3d-models/3d-model-protein-molecule/602709

Struktūriškai baltymai yra labai skirtingi. Skirtingi baltymai turi skirtingas architektūras ir 3D formas. Ši struktūrų įvairovė susijusi su tuo, kad baltymų funkcijos yra labai įvairios.

Kai ląstelė sintetina baltymą, polipeptidinė grandinė spontaniškai susilanksto į tam tikrą formą. Viena iš šio lankstymosi priežasčių – tam tikros baltymo dalys vandenį traukia, o kitos vandenį atstumia.

Beveik visais atvejais, baltymo funkcija priklauso nuo jo gebėjimo atpažinti ir prisijungti tam tikrą kitą molekulę. Unikali baltymo forma įgalina jį sąveikauti tik su kitomis specifinėmis molekulėmis, kad baltymas atliktų specifinę funkciją. Pavyzdžiui, fermentas prisijungia jo substratą (molekulę ar molekules, kurias jis skaido arba sujungia). Baltyminiai hormonai jungiasi prie ląstelės, kurios funkcijas jis paveikia, receptorių. Antikūnas jungiasi su antigenu, kuris įsiveržė į organizmą.

Baltymai yra apibūdinami keturiais organizacijos lygmenimis – pirminė, antrinė, tretinė ir ketvirtinė struktūros.