http://www.chemagen.com/pcr-products.html
„Įdomioji biologija“ vėl keliasi į mano laboratoriją ir šį kartą
papasakosiu apie PGR. Šios reakcijos modifikacijų yra daug, priklausomai nuo
to, ką norima dauginti ir ką norima daryti su produktu toliau, tad čia bus
aprašyti tik tie principai, kurie galiojai didžiajai daliai atliekamų PGR. Įspėju iš anksto, tekstas laukia ilgokas :D
Norint nustatyti genų
sekas, klonuoti žinomus genus, įvertinti genų raišką, reikia padauginti (amplifikuoti) nukleorūgštis (DNR ir RNR).
Dažniau atliekama DNR amplifikacija, nes jos dauginimo metodai yra geriau
išvystyti ir pati DNR yra chemiškai stabilesnė, nei RNR. Jei reikia atlikti RNR
amplifikaciją, pirma padaroma DNR kopija ir tada ji yra amplifikuojama.
https://www.youtube.com/watch?v=uXdzuz5Q-hs
Amplifikacija gali būti
atliekama:
- in situ - nukleorūgštys yra pagausinamos negyvose
atitinkamai paruoštose ląstelėse arba audiniuose, tam tikroje ląstelės ar
chromosomos vietoje.
- in vivo -
DNR fragmentas perkeliamas į
ląstelę. Kai ląstelės dauginasi, vykstant replikacijai, padauginama ir DNR.
- in vitro naudojami replikacijoje dalyvaujantys fermentai – DNR polimerazės, kurios
sintetina DNR kopijas.
Amplifikacija in vitro yra patogiausia ir greičiausia.
Yra sukurta daug skirtingų amplifikacijos in
vitro metodų. Vieniems metodams reikalingas ciklinis temperatūros
kaitaliojimas, kiti atliekami esant pastoviai temperatūrai. Pats efektyviausias
ir dažniausiai naudojamas yra polimerazės
grandininė reakcija (PGR). Šio metodo pagalba iš 1 DNR kopijos galima gauti
iki 1012 DNR kopijų. Už PGR išradimą, 1993 metais Kary B. Mullis
buvo apdovanotas Nobelio premija.