Glikokaliksas

Naujas skyrius mano bloge – ląstelės dalių pristatymai. Pradėsime nuo glikokalikso.

https://en.wikipedia.org/wiki/Glycocalyx#/media/File:Bacillus_subtilis.jpg

Dauguma prokariotų savo ląstelės paviršiuje sekretuoja medžiagą, vadinamą glikokaliksu (cukrinis apvalkalas). Bakterijų glikokaliksas yra tirštas, lipnus, želatinos pavidalo polimeras, kuris yra ląstelės sienelės išorėje. Jo cheminė sudėtis priklauso nuo konkrečios bakterijų rūšies. Glikokaliksas sintetinamas ląstelės viduje (didžioji dalis) ir tik tada sekretuojamas į išorę. Jei jis tvirtai susikabinęs su sienele ir yra organizuotos struktūros, tai jis vadinamas ląstelės kapsule. Jei jis prisitvirtinęs laisvai ir nėra organizuotos struktūros, glikokaliksas vadinamas gleivių sluoksniu (S sluoksnis).

http://www.slideshare.net/TheSlaps/microbiology-ch-03-lecturepresentation

Kai kurioms rūšims kapsulės yra itin svarbios apsprendžiant bakterijos virulentiškumą (kokiu laipsniu patogenas gali sukelti ligą). Dažniausiai kapsulės apsaugo patogeninę bakteriją nuo fagocitozės. Pavyzdžiui, Bacillus anthracis, sukelianti juodligę, turi kapsulę, sudarytą iš D-glutamino aminorūgšties. Kadangi tik tos B. anthracis, kurios turi kapsulę, sukelia juodligę, galima manyti, kad kapsulė apsauga bakteriją nuo fagocitozės.

https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Bacillus_anthracis_Gram.jpg

Bacillus anthracis

Kitas pavyzdys – Streptococcus pneumoniae, sukeliantis plaučių uždegimą tik tada, kai bakterija apsaugota polisacharidine (sudaryta iš angliavandenių) kapsule. Bekapsulinės S. pneumonia negali sukelti ligos ir yra gana greitai fagocituojamos.

http://www.newhealthadvisor.com/Streptococcus-Pneumoniae.html

Streptococcus pneumoniae

Glikokaliksas yra labai svarbus komponentas formuojantis bioplėvelėms. Bioplėvelė – vienų su kitais susikibusių mikroorganizmų grupė, prisitvirtinusi prie paviršiaus. Glikokaliksas, kuris padeda bioplėvelei prisitvirtinti prie tikslinio paviršiaus, vadinamas ekstraląstelinė polimerinė medžiaga (extracellular polymeric substance (EPS)). EPS apsaugo ląsteles, užtikrina komunikaciją tarp ląstelių ir sudaro sąlygas ląstelėms išgyventi, prisitvirtinus prie įvairių paviršių.

Prisitvirtinusios bakterijos gali augti ant įvairių paviršių, pavyzdžiui uolų, augalų šaknų, žmogaus dantų, medicininės įrangos, vamzdžių, ir netgi ant kitų bakterijų (naujas faktas ir man pačiai). Streptococcus mutans, pagrindinis dantų karieso kaltininkas, prie dantų prisitvirtina glikokalikso pagalba. S. mutans gali savo kapsulę naudoti kaip maisto šaltinį, skaldydamas ją, kai aplinkoje trūksta medžiagų. 

http://www.healthyfoodelements.com/dental-caries-causes-and-symptoms/

Prie šių dantų sugadinimo prisidėjo ir Streptococcus mutans

Vibrio cholerae, kuri sukelia cholerą, gamina glikokaliksą, kuris jai padeda prisitvirtinti prie plonojo žarnyno. Glikokaliksas taip pat gali padėti apsisaugoti nuo dehidratacijos ir jo klampumas gali sulaikyti maistinių medžiagų išėjimą iš ląstelės.

https://www.rki.de/SharedDocs/Bilder/InfAZ/Vibrio_cholerae/EM_Tab_Vibrio_cholerae.html

Vibrio cholerae

Žodynėlis:

Polimeras – medžiaga, sudaryta iš daug vienodos struktūros pasikartojančių subvienetų.

Virulentiškumas – mikroorganizmo (arba viruso) sugebėjimas sukelti ligą šeimininko organizme.

Fagocitozė – mikroorganizmo (ar dalelės) „suvalgymas“, „suvirškinimas“. Žmogaus organizme šią funkciją atlieka imuninės sistemos ląstelės – fagocitai.

Šiam kartui tiek. Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:

• Gerard J. Tortora, Berdell R.Funke, Christine L. Case. "Microbiology. An Indtroduction". 11th edition. p 80