Plazminė membrana

http://www.histology.leeds.ac.uk/cell/plasma_membrane.php

Plazminė membrana (arba vidinė membrana, jei kalbėsime apie gramneigiamas bakterijas) yra plona struktūra, esanti po ląstelės sienele ir apgaubianti ląstelės citoplazmą. Prokariotų plazminę membraną sudaro fosfolipidai, kurie yra pagrindiniai visų membranų komponentai, ir baltymai. Eukariotinių ląstelių plazminę membraną papildo angliavandeniai ir steroliai, pavyzdžiui, cholesterolis. Kadangi prokariotų plazminės membranos neturi sterolių, jos yra silpnesnės, nei eukariotų. Išimtis yra bakterijos mikoplazmos (Mycoplasma), kurios neturi ląstelės sienelės, bet plazminės membranos sudėtyje yra sterolių. 

 
 http://apbiomaedahs.weebly.com/2b-cell-homeostasis---cell-membrane-processes.html

Ląstelės sienelė

https://www.ru.ac.za/emu/prokayoticcells-bacteria/

Šis įrašas bus kiek ilgesnis, bet nelabai noriu jo skelti. Tai jei kas, pasidalinkit patys į dvi dalis - pirmą pusę persiskaitykit dabar, o perskaityti likusią užeikite kitą kartą :)

Bakterijų ląstelės sienelė yra kompleksinės, pusiau standžios struktūros. Po sienele yra silpna citoplazminė membrana. Ląstelės sienelė suteikia ir palaiko ląstelės formą, o taip pat atlieka ir apsauginę funkciją. Beveik visos prokariotinės ląstelės turi sieneles (aš dirbu kaip tik su tokiomis bakterijomis, kurios jų neturi :D). Nors kai kurios eukariotų ląstelės, pavyzdžiui augalų, grybų, kai kurių pirmuonių, turi ląstelių sieneles, jos smarkiai skiriasi nuo prokariotinių ląstelių sienelių. Jos yra paprastesnės ir ne tokios tvirtos.

Viena pagrindinių sienelės funkcijų yra apsaugoti bakterijos ląstelę nuo suplyšimo, kai vandens slėgis ląstelėje yra didesnis, nei ląstelės aplinkoje. Ji taip pat suteikia ląstelei formą ir tarnauja kaip vieta, kurioje gali įsitvirtinti žiuželiai. Klinikine prasme, sienelės yra svarbios, kadangi tai apsprendžia tam tikrų bakterijų sugebėjimą sukelti ligas ir atsparumus tam tikriems antibiotikams. Bakterijos gali būti suskirstomos ir pagal tai, kokie cheminiai elementai yra jos sienelėje.

Dalyvavimas "Kas ir kodėl?"

Kadangi esu parašiusi apie dalyvavimą „Auksiniame prote“, tai šį kartą asmeniniame skyrelyje parašysiu apie dalyvavimą „Kas ir kodėl?“ žaidime.
Paraišką dalyvauti šiame žaidime išsiunčiau dar prieš pirmąją transliaciją – tą pačią dieną, kai rodė mano pasirodymą „Auksiniame prote“. Užteko jiems elektroniniu paštu atsiųsti tam tikrus duomenis ir po kelių dienų paskambino iš žaidimo.

Sutikau dalyvauti, nors dar nei viena laida nebuvo rodyta per televizorių. Trumpai papasakojo taisykles ir sutarėme laiką, kada galėčiau atvykti į filmavimą. Jo teko laukti mėnesį. Bet labai džiaugiaus, jog visas žaidimas žaidžiamas tik už save – jokių komandų, jokių strategijų.

Labiausiai nuliūdino žinia, kad nebus žiūrovų. Manojo „Auksinio proto“ filmavimas vyko vidury darbo dienos, tad niekas negalėjo ateiti į filmavimą. „Kas ir kodėl“ laidų filmavimai vyksta savaitgaliais, todėl norinčiųjų ateiti netrūko. Bet iš prodiuserių išgirdau tik vieną – ne, nieko atsivesti kartu negalima. Tačiau, filmavimo dieną vienas iš dalyvių atsivedė savo merginą ir jai buvo leista ateiti į studiją. Unfair... geriau jau būčiau neklausus ir taip pat atsivedus saviškį.

Fimbrijos ir pilės

https://www.youtube.com/watch?v=qVqvdECL1fo

Dauguma gramneigiamų bakterijų turi panašius į plaukus priedus, kurie yra trumpesni, tiesesni ir plonesni, nei žiuželiai ir yra naudojami prisitvirtinimui prie paviršių ar DNR perdavimui tarp ląstelių (transformacija). Dažniausiai jos nesiejamos su judėjimu. Šios struktūros, sudarytos iš baltymo pilino, skirstomos į 2 tipus, fimbrijos ir pilės, kurios turi labai skirtingas funkcijas. Šias funkcijas toliau ir aptarsiu.

Fimbrijos gali būti sutelkiamos ląstelės poliuose arba padengti visą ląstelės paviršių. Ląstelė gali jų turėti nuo vos kelių iki kelių šimtų. Fimbrijomis ląstelės sukimba viena su kita arba su paviršiumi. Toks sukibimas vadinamas adhezija. Fimbrijos yra susijusios su bakterijų bioplėvelių ar kitokių sankaupų susiformavimu ant įvairių paviršių: skysčių, stiklo, akmenų ir t.t. Fimbrijomis bakterijos gali prikibti ir prie organizmų epitelinio audinio. Pavyzdžiui, bakterijos Neisseria gonorrhoeae, gonorėjos sukėlėja, fimbrijos padeda kolonizuoti gleivinės ląsteles. Kai įvyksta kolonizacija, bakteriją gali sukelti ligą. E. coli O157 kamieno fimbrijos leidžia bakterijai prisitvirtinti plonajame žarnyne. Šis kamienas sukelia viduriavimą. Kai bakterija neturi fimbrijų (dėl genetinių mutacijų), negali įvykti kolonizacija ir liga nesukeliama.

Mokslo naujienos: mokslininkai atrado virusą ir bakterijas, galinčias sukelti Alzheimerio ligą

http://amnesiainternational.net/en/node/4270

Pradžioje trumpai parašysiu apie pačią Alzheimerio ligą. Tai dažniausia demencijos forma. Demencija – atminties ir kitų intelektinių gebėjimų praradimas. Simptomai dažniausiai vystosi lėtai ir blogėja su laiku, tapdami tokie stiprūs, jog kenkia kasdieniniam gyvenimui. Alzheimerio liga dažnai siejama su senėjimu, kadangi didžioji dalis pacientų yra vyresni nei 65 metai. Tačiau liga gali atsirasti ir anksčiau, maždaug 40-50 gyvenimo metais. Kol kas nėra efektyvaus būdo, išgydyti ligą, tačiau yra priemonių, padedančių ją pristabdyti.

Tarptautinė 31 Alzheimerio ligos tyrėjų komanda pradėjo raginti mokslo pasaulį kitaip žiūrėti į Alzheimerio ligą. Žinutė aiški – po nesėkmingo dešimtmečio mėginant gydyti ar apsaugoti nuo ligos, laikas atnaujinti įrodymus, jog Alzheimerį gali platinti mikrobai.

Publikacija ypač pabrėžia herpes virusą, tą patį, kuris sukelia pūslelinę, ir 2 bakterijų rūšis, kurios jau ir taip buvo siejamos su Alzheimerio liga.
Tai nėra pirmasis kartas, kai mokslininkai įtaria, kad ligą gali sukelti bakterijos ar virusai. Ankstesni tyrimai rodo, jog žmonės, sergantys Alzheimeriu, yra labiau linkę sirgti tam tikromis mikrobų, įskaitant ir grybų, sukeliamomis ligomis, lyginant su kitais žmonėmis.

Ašinės gijos

http://www.ucmp.berkeley.edu/bacteria/spirochetes.html

Šį kartą labai trumputis įrašas apie tai, kaip juda įraše apie bakterijas paminėtos spiralinės bakterijos.

Ašinės gijos yra būdingos spichoretoms. Ašinės gijos joms suteikia tiek išskirtinę formą, tiek ir judėjimo galimybes. Geriausiai žinomas spirochetų atstovas – Treponema pallidum (pirmoji iliustracija), vienas iš sifilio sukėlėjų. Kitas atstovas – Borrelia burgdorferi, bakterija, sukelianti Laimo ligą.

http://www.bayarealyme.org/about-lyme/what-causes-lyme-disease/borrelia-burgdorferi/

Spirochetos juda dėka ašinių gijų arba kitaip vadinamų endožiuželių pagalba. Tai yra fibrilių pluoštas, kuris prasideda ląstelės galuose, virš ir po ląstelės apvalkalu, ir spiralės pavidalu pereina per visą spirochetos paviršių.

Žiuželis

http://biologos.org/blogs/kathryn-applegate-endless-forms-most-beautiful/self-assembly-of-the-bacterial-flagellum-no-intelligence-required

Šį kartą apie daugumos bakterijų judėjimui labai svarbią dalį – žiuželį.

Dauguma bakterijų turi žiuželius, kurie yra ilgi siūliniai priedai, suteikiantys bakterijoms judėjimą. Bakterijos, neturinčios žiuželių, vadinamos aritchinėmis. Pagal žiuželių padėtį ląstelėje, jie skirstomi:
  • Peritrichiniai – išsidėstę visame ląstelės paviršiuje. Ląstelėje jų būna daug.
  • Poliniai – vienoje arba arba abejose ląstelės pusėse. Gali būti vienas arba daugiau.
Poliniai žiuželiai dar gali būti:
  • Monotrichiniai – vienas žiuželis viename poliuje (pusėje)
  • Lopotrichiniai – kuokštas žiuželių viename iš polių.
  • Amfitrichiniai – žiuželiai abiejuose poliuose.

Įdomioji biologija. Matematikos taikymas biologijos moksluose

http://www.nature.com/nature/journal/v407/n6803/full/407435a0.html

Atėjo metas „Įdomiajai biologijai“ ir šįkart skaitytojo siūlyta tema apie matematikos taikymą biologijos moksluose.

Iš pirmo žvilgsnio, matematika ir biologija neatrodo labai sietini mokslai, tiesa? Bet ar tikrai?

Prie progos, šiek tiek parašysiu apie matematiką, kurią mokiausi universitete. Pradėjom nuo matricų. Net pati nesupratau, ar aš tiesiog nesupratau pačio dalyko esmės, ar tikrai ši disciplina buvo mums įdėta tik dėl vaizdo. Kodėl mes tą mokėmės, man neaišku iki šiol, nors esu trečiame kurse. Toliau buvo išvestinės, integralai ir diferencialinės lygtis. Dabar jau supratau, ką mokėmės, bet ir vėl kyla klausimas, kodėl mes tą mokėmės? :D Gal tiesiog loginiam mąstymui ugdyti, nežinau...

Glikokaliksas

Naujas skyrius mano bloge – ląstelės dalių pristatymai. Pradėsime nuo glikokalikso.

https://en.wikipedia.org/wiki/Glycocalyx#/media/File:Bacillus_subtilis.jpg

Dauguma prokariotų savo ląstelės paviršiuje sekretuoja medžiagą, vadinamą glikokaliksu (cukrinis apvalkalas). Bakterijų glikokaliksas yra tirštas, lipnus, želatinos pavidalo polimeras, kuris yra ląstelės sienelės išorėje. Jo cheminė sudėtis priklauso nuo konkrečios bakterijų rūšies. Glikokaliksas sintetinamas ląstelės viduje (didžioji dalis) ir tik tada sekretuojamas į išorę. Jei jis tvirtai susikabinęs su sienele ir yra organizuotos struktūros, tai jis vadinamas ląstelės kapsule. Jei jis prisitvirtinęs laisvai ir nėra organizuotos struktūros, glikokaliksas vadinamas gleivių sluoksniu (S sluoksnis).